|
||||||||
Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > PLETRA > Serbai į suteiktą ES kandidatės statusą reaguoja santūriai pritardami
Plėtra 2012-03-06 Serbai į suteiktą ES kandidatės statusą reaguoja santūriai pritardami Ilgai lauktą žinią apie šaliai suteiktą ES kandidatės statusą Serbijos visuomenė sutiko pritariamai, bet be didelės euforijos, praneša EurActiv Serbija. DAUGIAU ŠIA TEMA Naujienos: Užkulisiniais susitarimais Serbijai suteikiamas ES kandidatės statusas. Naujienos: Rumunija kaltinama dėl „Europos dvasios“ trūkumo kalbant apie Serbijos kandidatavimą. Naujienos: Serbijos ateitis Europos Sąjungoje priklauso nuo smulkmenos. Naujienos: Serbija svarsto apie Airijos „dvigubą“ modelį, kalbėdama apie Kosovą. Analizė: Kosovas ir Serbija: šiek tiek geranoriškumo būtų tik į naudą. Santūrų toną taip pat pademonstravo ir Serbijos prezidentas Borisas Tadičius (Boris Tadić), šiaip garsėjantis optimistiniais pasisakymais, pareikšdamas, kad nors tai didelis pasiekimas, vis dėlto jis nėra „kolosalus“. „Kolosalus jis taps tuomet, kai Serbija peržengs užkerėtą sieną ir prisijungs prie ES ir gaus galimybę naudotis visu jos potencialu bei lėšomis“, kovo 2 d., kai ES vadovų susitikime Briuselyje buvo patvirtintas Serbijos ES kandidatės statusas, spaudos konferencijos metu sakė B. Tadičius. Santūrią Serbijos visuomenės reakciją galbūt gali paaiškinti tai, kad sprendimas dėl kandidatės statuso rugsėjo mėn. buvo atidėtas. Serbai tikėjosi, kad po karo nusikaltėlių, ypač buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado Ratko Mladičiaus (Ratko Mladić), ekstradicijos Hagai jų šaliai bus greitai suteiktas kandidatės statusas. Tuomet pareigūnai paskelbė, kad statusas bus suteiktas, taip pat užsiminė, jog yra tikėtina, kad derybos dėl stojimo bus pradėtos. Tačiau šias viltis sumažino praėjusią vasarą tvyrojusi įtampa dėl Kosovo (žr. skyrių „Pagrindas“). Briuselis pateiks daugiau reikalavimų Dar viena galima santūrios reakcijos priežastis yra žinojimas, kad Serbijai siekiant narystės ES teks vykdyti vis sunkesnes Briuselio užduotis. Europos Komisija spalio mėn. pateiktoje nuomonėje dėl Serbijos nustatė aiškius tikslus dėl santykių su Kosovu gerinimo. Prioritetais laikomas problemų sprendimas telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, taip pat susitarimų, susijusių su regioniniu bendradarbiavimu bei kasdieniu gyvenimu, įgyvendinimas. Dabar Serbijos laukia ilgas kelias į narystę. Ji turės atitikti derybų sąlygas, sudarninti teisės aktus ir derybų, truksiančių ne vienus metus, laiku nuosekliai vykdyti reformas. Kadangi derybų pradžios datai nustatyti reikalaujama sąlyga yra santykiai su Kosovu, galima tikėtis visko. Rumunijos trumpalaikis paskutinės minutės nepritarimas Serbijos kandidatūrai, kuriuo buvo pasinaudota norint užtikrinti garantijas rumunų etninei mažumai Serbijoje, taip pat prisidėjo prie nuogąstavimų dėl kitų netikėtų ir nenumatytų kliūčių šiame Serbijos kelyje. ES vaidmuo Serbijos rinkimuose Šiais metais Serbijoje vyks prezidento, visuotiniai ir vietos rinkimai. Europos Sąjunga, kaip svarbiausias oficialus Serbijos strateginis tikslas, rinkimų kampanijose yra labai svarbus, nors šiais krizės laikais minėta svarba šiek tiek sumažėjo. Politologai netiki, kad sprendimas suteikti ES kandidatės statusą gerokai padidins valdančiosios Demokratų partijos populiarumą. Tačiau jei šis statusas nebūtų buvęs suteiktas, greičiausiai tai būtų sukėlę neigiamą poveikį. Valdžios institucijos proeuropietiškai nusiteikusios buvo jau nuo dutūkstantųjų metų, o pagrindinė opozicinė partija buvo nacionalistinė Serbijos radikalioji partija, vadovaujama Hagos tribunolo kaltinamojo Vojislavo Seseljo (Vojislav Seselj). Nuo paskutinių rinkimų 2008 metais politikų proeuropietiškas nusiteikimas vis stiprėjo. Dalis Serbijos radikaliosios partijos, įskaitant ir lyderius Tomislavą Nikoličių (Tomislav Nikolić) ir Aleksandrą Vučičių (Aleksandar Vučić), atskilo ir buvo įkurta nauja Serbijos progresyvioji partija, kuri, bent jau oficialiai, yra proeuropietiška. Remiantis apklausų duomenimis, ši partija turi didesnį palaikymą, negu valdančioji Demokratų partija. Į sprendimą suteikti ES kandidatės statusą Serbijai nacionalistinės partijos reagavo neigiamai. Ypač Radikalioji partija apgailestavo, kad Serbijai stojant į Europos Sąjungą teks atsisakyti laisvosios prekybos sutarties su Rusija. Neseniai vidaus reikalų ministras ir Serbijos socialistų partijos, vyriausybės koalicinės partnerės, lyderis Ivica Dačičius (Ivica Dačić) sakė, kad jei ES atmes Serbijos kandidatūrą, šaliai strateginiu partneriu tektų rinktis Rusiją.
Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/enlargement/serbians-react-eu-candidacy-cool-approval-news-511268 PAGRINDAS Europos Komisija jau 2011 m. spalio mėn. rekomendavo Serbijai suteikti ES kandidatės statusą. Pradėti derybas Komisija pasiūlė, kai buvo pritarta Belgrado ir Kosovo sostinės Prištinos santykiams. Kosovas, kuriame didžiausią gyventojų dalį sudaro etniniai albanai, nepriklausomybę paskelbė 2008 m., tačiau nepriklausomybės nepripažįsta Serbija ir keletas ES šalių narių, tarp jų Ispanija ir Rumunija. Kai kurios ES šalys reikalauja, kad šiaurės Kosove, kuriame gyvena etninių serbų dauguma, būtų panaikintos Serbijos institucijos. Serbijoje tai yra labai jautrus politinis klausimas. Kosovo klausimas kaip viena iš stojimo į ES sąlygų iškilo praėjusių metų vasarą, kai tarp Belgrado ir Prištinos įsiplieskė prekybos konfliktas. Tuomet vyko ir stiprūs susirėmimai tarp Serbijos ir Kosovo pajėgų, jų metu sužeistųjų buvo iš abiejų šalių, taip pat NATO taikdarių. Iš buvusių Jugoslavijos šalių Slovėnija jau yra ES narė, Kroatija įstos į ES 2013 m. viduryje, Juodkalnija ir Makedonija yra oficialios ES šalys kandidatės, tačiau Makedonija dar nepradėjo derybų, nes joms sutrukdė ginčas su Graikija dėl pavadinimo. Bosnija ir Hercegovina, pranešama, oficialiai prašys ES narystės birželio mėnesį. EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |