Ekonominio taupymo laikais Europos regionai nesiryžta investuoti į naujas e.vyriausybės technologijas, tokias kaip debesų kompiuterija, netgi tuomet, kai ši laikoma lėšas taupančia priemone.

Tačiau kompanija „Microsoft“, kaip ir kiti interneto paslaugų pramonės atstovai,  siekia atkreipti dėmesį į tyrimus, rodančius, kad investuoti yra verta.

„Oxford Economics“, gerai žinoma ekonomikos prognozavimo ir konsultacijų kompanija, spėja, kad ES BVP iki 2020 m. galėtų išaugti 760 milijardų eurų, jei ES į informacijos ir komunikacijos technologijas investuotų tiek pat, kiek ir JAV. Tikimasi, kad vien tik Vokietijoje dėl debesų kompiuterijos per ateinančius penkerius metus bus sukurta 789,4 tūkst. darbo vietų.  

„Tuomet, kai valstybinėms institucijoms tenka dirbti su labiau ribotais biudžetais, negu kada nors anksčiau, debesų kompiuterija gali padėti regionams padidinti efektyvumą bei pagerinti paslaugų teikimą piliečiams, o kartu sumažinti sąnaudas“, teigia Džonas Vasalo, „Microsoft“ ES reikalų viceprezidentas.

Europos Komisijos skaitmeninių reikalų atstovas Rajanas Hytas (Ryan Heath) sutinka, kad debesų kompiuterija teikia daug galimybių regionams. „Nemanau, kad debesis pats savaime gali padėti regionams integruotis, tačiau jis suteikia pinigų stokojančioms regioninėms valdžios institucijoms naujų ir pigesnių galimybių bendradarbiauti, taupyti pinigus, dalintis geriausiomis praktikomis ir taip toliau“, sakė jis EurActiv‘ui.

Ir iš tiesų kai kurie regionai šioje srityje, regis, lenkia kitus.

Pavyzdžiui, Ispanijoje Katalonijos regiono vyriausybė pertvarkė savo 140 tūkst. valstybės tarnautojų IT infrastruktūrą ir nukreipė ją debesų kompiuterijos linkme. Toks žingsnis padėjo sumažinti 75 proc. sąnaudas ir yra dalis didesnio plano įgyvendinti privataus skaitmeninio debesies spendimus, įskaitant ir naują duomenų centrą, kuris turėtų aptarnauti daugiau negu tris šimtus valstybinių institucijų.

Flandrija: sėkmės e.istorija

Belgijoje, Flandrijos regione, 2005 m. buvo įgyvendinta platforma, pavadinta MAGDA –Maksimalus administracijų dalijimasis duomenimis.

MAGDA tvarko visų duomenų tarp flamandų, federalinės ir vietos valdžios administracijų mainus ir užtikrina, kad šios institucijos neprašo piliečių pateikti informacijos, kurią jie jau buvo pateikę kitoms institucijoms. 

„Mes pradėjome 2005-aisiais, kai pinigai dar nebuvo didelė problema. Tačiau mes viską dar labiau atpiginome“, sakė Gertas Marelsas (Geert Mareels), Flandrijos regiono e.valdžios valdytojas.  

Pirmasis projektas nekainavo daugiau negu 600 tūkst. eurų, o komandoje buvo tik trys žmonės. Dabar jiems reikia maždaug 2 mln. eurų per metus, kad išlaikytų ir plėtotų programą. Be to, visų partnerių agentūros turi investuoti į savo procedūrų skaitmenizavimą.

„Tačiau aš manau, kad e.valdžia bei informacinės ir komunikacijų technologijos kasdien įrodo, jog yra vertos investicijų“, sakė G. Marelsas.

Pasak G. Marelso, viešųjų paslaugų perkėlimas į skaitmeninį debesį Flandrijos regionui sudarė galimybes gerokai sumažinti savo administracines išlaidas. Viename projekte skirstant pašalpas šeimoms jie daugiau nei 250 tūkst. popierinių dokumentų pakeitė elektroniniais, naudodamiesi debesų kompiuterija.

Kalbant apie dokumentus, reikalingus dalyvavimui viešojo pirkimo procedūrose, tai panašių rezultatų pasiekė ir įmonės. „Institucijos dabar pačios gali susirinkti duomenis apie PVM ir socialinę apsaugą, neprašydamos įmonių pateikti dokumentus iš kitų valstybės institucijų“, sakė G. Marelsas.

Nors kitų regionų valdžios institucijos mažina išlaidas, Flandrijos regionas planuoja išplėsti naudojimąsi debesų kompiuterijos paslaugomis ir, pavyzdžiui, įkurti interneto svetainę, kur interaktyviame žemėlapyje bus rodomos visos Flandrijos regiono įmonės.

G. Marelsas mano, kad tai padės regionams geriau integruotis bei skatinti smulkesnį verslą ar informuoti apie viešųjų darbų projektus ir eismo sutrikimus.

Pinigų klausimas

Kitas Belgijos regionas, Valonija, nors turi ambicingų projektų, dar nėra tiek daug pažengęs. Valonija turi „genialų informacijos ir komunikacijos technologijų planą“, tačiau jam įgyvendinti nėra pakankamai lėšų.

Valonai nusistatė tikslus 2018 metams, pagal kuriuos jienori, kad 80 proc. kompanijų naudotųsi debesų kompiuterija. Tačiau kai reikia užtikrinti pagrindinius poreikius, tokius kaip išmokos, būstas, sveikatos priežiūra ar pensijos, investicijos į projektus, paremtus naujomis koncepcijomis, tokiomis kaip debesų kompiuterija, atsiduria antrame plane.

Valonijos vyriausybės techninis patarėjas sakė, kad padėti galėtų palankesnės debesų kompiuterijos pirkimo sąlygos. „Mums reikia aiškios krypties, nurodančios, ką reikėtų daryti. Jei tokios nėra, vyriausybės dažniausiai yra linkusios sutelkti dėmesį į pinigus taupančius sprendimus“, sakė jis.

Flandrijos vyriausybė taip pat sutinka, kad kai kurioms investavimo į debesų kompiuteriją išlaidoms reikia suteikti pirmenybę. „Vidutiniškas informacijos ir komunikacijos technologijų projektas kainuoja 200 tūkst. eurų ir daugiau. Už tokią kainą vyriausybė galėtų pasatyti socialinių būstų ar nupirkti naujos įrangos mokykloms“, sakė G. Marelsas. „Mes turime galvoti, kas yra svarbu regionui.“  

ES pagalba

Pasak Valonijos pareigūno, ES, nustačiusi tinkamą teisinį pagrindą, kuris sumažintų investuotojų riziką, gali padėti sumažinti finansinę naštą.

Tačiau Britanijos debesų kompiuterijos ekspertai sako, kad jie patys savo jėgomis pasistūmėjo į priekį, nelaukdami pagalbos iš ES.

Savo pareiškime Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad tai yra pasitikėjimo debesų kompiuterijos efektyvumu rezulltatas. „Tai nukreipia vyriausybes nuo specialiai kuriamų skaitmeninių produktų prie plačiai prieinamų nuolat tobulinamų masinės rinkos produktų naudojimo“, teigiama pareiškime.

Jungtinė Karalystė mėgsta minėti Londono „Mylėkime švarias gatves“ (Love Clean Streets) internetinį tinklalapį, leidžiantį londoniečiams įkelti nelegalaus šiukšlinimo ar grafiti fotografijas naudojant nemokamą telefono programėlę. Tinklalapis suteikia valdžios institucijoms galimybę sužinoti apie grafiti piešinius ir skatina piliečius aktyviau dalyvauti bendruomeninėje veikloje.

„Tai klasikinis viešojo sektoriaus paslaugų, naudojantis debesų kompiuterija, pavyzdys, padedantis efektyviau vykdyti kitas viešąsias paslaugas“, teigia kompanija „Microsoft“, sukūrusi šį IT įrankį.

Nenoras dalintis duomenimis

Tačiau debesų kompiuterijai vis dar reikia užsitarnauti vietos valdžios institucijų pasitikėjimą.

Prieš metus Danijos Odensės savivaldybė norėjo, kad mokytojai naudotų „Google Apps“ kalendorių bei dokumentų tvarkymo sistemą internete. Tai turėjo būti skirta informacijai apie pamokų planavimą bei mokinių vertinimus registruoti.  

Su šiais planais teko atsisveikinti dėl to, kad Danijos duomenų apsaugos agentūra nusprendė, jog debesų kompiuterijos naudojimas šioje srityje pažeistų vartotojų teisę į duomenų privatumą.    

Berlyno Fraunhoferio atvirų komunikacijos sistemų instituto (Fraunhofer Institute for Open Communication Systems) vyresnysis mokslo darbuotojas Peteris Deusenas (Peter Deussen) pažymėjo, kad tokius iššūkius kaip šis galima labai lengvai išspręsti.

Pasak jo, duomenų privatumo klausimai gali būti išspręsti atskiriant asmeninius ir neasmeninius (atvirus) duomenis. Jis teigia, kad saugus dokumentų laikymas gali suteikti visą sąveiką tarp institucijų, įmonių ir piliečių, optimizuoti viešuosius procesus pateikiant dokumentus reikiamu laiku, įgalinti tarpinstitucinius procesus keičiantis dokumentais elektroniniu būdu.

Ana Marija Tolbaru (Ana-Maria Tolbaru)

NUORODOS

Oficialūs ES dokumentai

• Europos Komisija: Nyli Kroes kalba renginyje apie ES duomenų apsaugos reformą ir debesų kompiuteriją „Injekcijos Europos ekonomikai“, vykusiame Microsoft mokymo centre Briuselyje 2012 m. sausio 30 d.

Vyriausybės

• Danijos duomenų apsaugos agentūra: Tinklalapis.
• Flamandų e.vyriausybė: Tinklalapis.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/specialreport-ict-fuelling-economy/cash-strapped-regions-hesitate-jump-cloud-bandwagon-news-510932 .