PAGRINDAS

ES žemės ūkio biudžetas sudaro 40 proc. Europos Sąjungos 130 mlrd. eurų metinių išlaidų ir yra beveik 60 mlrd. eurų per metus.

2011 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė siūlymą dėl ES 2014-2020 m. biudžeto, kuriame finansavimas žemės ūkiui iš esmės lieka nepaliestas, nors laipsniškai jis bus šiek tiek mažinamas.

Vienas iš pagrindinių iššūkių, kurį sprendžia ES BŽŪP reforma, yra laipsniškas esamų subsidijų perkėlimas naujesnėms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms narėms nedidinat bendro biudžeto. 

Ispanija prisijungė prie Prancūzijos siekio išlaikyti ES ūkio biudžeto lygį ir po 2013 m., kai prasidės esminė BŽŪP peržiūra.

Šios dvi šalys yra didžiausios naudos iš BŽŪP, sudarančios apie 40 proc. metinio ES biudžeto (žr. skyrių „Pagrindas“), gavėjos.

Bendrame pareiškime, paskelbtame antradienį (vasario 14 d.), teigiama, kad įsibėgėjant deryboms dėl BŽŪP minėti du ministrai pabrėžė stipraus žemės ūkio sektoriaus, kuris prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, išlaikymo svarbą.

„Prancūzija ir Ispanija mano, kad yra būtina išlaikyti BŽŪP biudžetą bent jau tokio lygio, koks buvo pasiektas dabartinio programavimo laikotarpio pabaigoje, kaip kad ir siūlo Komisija“.

„Prancūzija ir Ispanija nepritars jokiai finansinei perspektyvai, kuri neužtikrina BŽŪP stabilizavimo.“

Didžioji Britanija pasisako už ES išlaidų žemės ūkiui mažinimą, kad būtų galima finansuoti naujas prioritetines sritis, tokias kaip klimato kaita, išlaikant bendrą biudžeto discipliną. Lenkija ir dauguma Rytų ES valstybių palaiko stiprų BŽŪP biudžetą, tačiau skundžiasi, kad vis dar negauna Europos subsidijų teikiamos visos naudos, kadangi tiesioginės išmokos ūkininkams yra įvedamos laipsniškai.

Tokią poziciją Prancūzija ir Ispanija užėmė gindamos savo pačių ūkio sektorių , jos sako, kad išmokos Rytų Europai turėtų būti didinamos kur kas atsargiau. Pasak minėtų dviejų valstybių, Komisijos siūlomas šio proceso „dydis“ ir „tempas“ yra „nepriimtini“.

Kritikuojamas pasiūlymas didinti ekologiškumą

Prancūzijos ir Ispanijos pareiškime taip pat kritiškai vertinamas Komisijos pasiūlymas paversti BŽŪP labiau tausojančia aplinką. Pareiškime teigiama, kad „yra būtina tęsti diskusijas“ dėl taisyklių, reikalaujančių iš ūkininkų atskirti 7 proc. savo žemės vadinamiesiems „žaliesiems plotams“.

Ūkio šalininkai sako, kad kultivuojamos žemės pavertimas nuolatiniais žaliaisiais plotais pakenktų kitiems ES prioritetams, įskaitant ir siekį, kad ūkininkai taptų produktyvesni šioje pasaulinio masto maisto tiekimo eroje.

„Šiuo atžvilgiu Komisijos siūlomos priemonės nėra pritaikytos prie iššūkių, su kuriais susiduria Europos žemės ūkis“, rašome Ispanijos ir Prancūzijos pareiškime. 

Taip pat kritikuojami ir Komisijos siūlymai 30 proc. išmokų ūkininkams padaryti priklausomas nuo „ekologiškų“ priemonių, tokių kaip vandens naudojimo efektyvumo didinimas ar pesticidų naudojimo mažinimas.

Pasak dviejų ministrų, jie labiau norėtų, jog būtų daugiau tiesioginių išmokų sąlygų, kad ES valstybės „išsaugotų galimybę teikti pagalbą tam tikriems silpniems sektoriams ar regionams“.

KITI ŽINGSNIAI

Iki 2013 m. pabaigos: ES turėtų užbaigti derybas dėl Komisijos siūlomos 2014– 2020 m. ūkio reformos.

2014 m. sausio mėn. 1 d.: Turėtų įsigalioti naujoji BŽŪP.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/cap/spain-joins-france-bid-ring-fence-cap-budget-news-510824