PAGRINDAS

Skaitmeninės muzikos sektorius pastebimai išaugo 2011 m. Pasak kasmetinės skaitmeninės muzikos ataskaitos, paskelbtos Tarptautinės fonografijos pramonės federacijos (International Federation of the Phonographic Industry – IFPI), 2011 m. šio sektoriaus pajamos išaugo 8 proc., palyginti su ankstesniais metais.

IFPI skaičiavimais, praeitais metais užsiregistravusiųjų prie mokamų muzikos paslaugų prieigų skaičius išaugo nuo 8 iki 13 milijonų.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV ar Pietų Korėjoje, skaitmeninės pajamos sudaro daugiau negu pusę visų muzikos sektoriaus pajamų.

Skaitmeninių muzikos albumų pardavimas Jungtinėje Karalystėje sudarė 27 proc., Prancūzijoje  23 proc. muzikos sektoriaus pajamų.

Debesų muzika sparčiai darosi rinkos realija dėl pridėtinės vertės, kurią sukuria šios muzikos mobilumas. Vartotojai, užsiregistravę prie paslaugas teikiančių prieigų, gali klausytis muzikos, esančios nutolusiuose serveriuose, nesvarbu, kokius įrenginius vartotojai naudotų.

Muzikos klausymasis pamažu pereina nuo sistemos, kurios pagrindas yra įrenginiai (pavyzdžiui, iPod), prie požiūrio, kurio pagrindas yra prieiga, kai svarbiausia yra užsiregistruoti prie vadinamųjų skaitmeninių muzikos sandėlių – didžiulių muzikos bibliotekų, saugomų elektroniniame debesyje.

Pramonė palankiai vertina šiuos pokyčius, kadangi įrašų kompanijos tikisi padidėjusių srautų savo skaitmeninėse parduotuvėse, jei vartotojai ims naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis prieigai prie savo muzikos ar jos saugojimui.

„Rinka rodo, kad vartotojai yra pasirengę mokėti už muzikos mobilumą“, sakė Čarlis Kaldas (Charles Caldas), Amsterdame įsikūrusios kompanijos „Merlin“, atstovaujančios nepriklausomoms muzikos įrašų kompanijoms, vykdomasis vadovas.

Prieiga vietoje nuosavybės

Prieiga prie muzikos tampa vis svaresne alternatyva muzikos nuosavybei, kadangi daugelis vartotojų dabar internetu transliuojamos aukštos kokybės muzikos klausosi  ją atsisiuntę.

„Faktas, kad abu šie vartojimo modeliai veikia dabar, nemažai pasako apie ateitį“, sakė Robas Velsas, „Universal“ leidybinės kompanijos pasaulinio skaitmeninio verslo prezidentas.

„Praeitą dešimtmetį mes tik pasikapstėme skaitmeninės muzikos paviršiuje. O dabar pradedame tikrąją kasybą pasauliniu mastu“, pridūrė jis.

Daugelis pramonės atstovų mano, kad plintantis debesų kompiuterijos naudojimas yra naudingas visoms muzikos pramonės suinteresuotoms šalims, tiek didžiosioms, tiek  nepriklausomoms muzikos įrašų kompanijoms.

Duomenys taip pat pagrindžia šį požiūrį. 2009–2010 m. muzikos pardavimai skaitmeniniuose debesyse išaugo 4,6 proc. Skaitmeninės muzikos pramonės pasauliniai pardavimai tuo pametu išaugo 5,3 proc.

Be to, debesų muzika prieinama per licencijuotas paslaugas, per kurias prieinama tik muzika, kurios autorių teisės yra apsaugotos, tad šitaip ji skatina nenaudoti piratinės medžiagos. 

Pagrindiniai veikėjai

2008 m. Švedijoje pradėjo veikti tinklalapis „Spotify“, teikiantis užsiregistravusiesiems prieigą  prie muzikos, kurios autorių teisės yra apsaugotos.

Paslauga yra nemokama, tačiau mažas 5 eurų mėnesinis registracijos mokestis už pigiausius paketus „Spotify“ leidžia neribotai klausytis muzikos internetu be jokios reklamos. Tai tam tikra prasme panašu į modernizuotą „YouTube“, kai vartotojai moka nedidelį mokestį, kad gautų prieigą prie geresnės kokybės turinio, turėtų galimybę disponuoti medžiaga, kuri kitur neprieinama, ir išvengtų problemų dėl saugumo.

Už 10 eurų mokestį „Spotify“ leidžia savo vartotojams atsisiųsti muziką tiesiogiai iš elektroninio debesies į savo mobiliuosius telefonus.

Praeitų metų lapkričio mėn. „Apple iTunes“, skaitmeninės muzikos rinkos lyderis Jungtinėse Amerikos Valstijose, pradėjo teikti „iTunesMatch“ paslaugą, kuri šiuo metu po truputį skinasi kelią į Europą. Ši paslauga iš elektroninio debesies vartotojams leidžia parsisiųsti muzikinius kūrinius, kurių autorių teisės yra apsaugotos. 

Atsirado ir kitų panašių paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, „Google Music“, kurios šiuo metu prieinamos tik keliose valstybėse, o Europos Sąjungoje neprieinamos.

„Dabar „Google Music“ veikia JAV, nieko negalime pranešti apie kitas šalis, nors ir esame labai suinteresuoti plėsti šią paslaugą“, EurActiv‘ui sakė „Google“ atstovas.   

Teisinės muzikos mobilumo kliūtys

Nors  Europoje giriamasi, kad vartotojams yra suteikiamas didesnis muzikinio turinio mobilumas, debesų kompiuterijos paslaugos čia susiduria su rimtomis kliūtimis, trukdančiomis tokioms galimybėms virsti tikrove.

Net „Spotify“, pagrindinis šios srities veikėjas Europoje, yra ne visose ES šalyse. „Esu užsiregistravęs Belgijoje, tačiau neturiu prieigos prie savo kolekcijos būdamas Graikijoje, kadangi ten „Spotify“ neveikia“, sakė Kostas Rosoglu (Kostas Rossoglou), vartotojų organizacijos BEUC teisininkas.

Tačiau net jei paslauga veiktų visose 27 ES valstybėse narėse, netgi tuomet užsiregistravusieji nebūtinai galėtų turėti prieigą prie visos savo kolekcijos. Tai visuomet priklauso nuo licencijavimo, kuris vis dar priklauso nacionalinėms kompetencijoms. Tai pačiai dainai gali reikėti licencijos Vokietijoje, o Prancūzijoje – ne, tad kirtus sieną vartotojui ji bus nebeprieinama.

Tai išspręsti galėtų bendra Europos licencijavimo sistema, tačiau tai vis dar tėra gražus miražas, kadangi visuomenės kovoja dėl nacionalinių  privilegijų ir šitaip sukuria nematomas, bet labai apčiuopiamas sienas Europos rinkoje, kuri teoriškai yra besienė.

NUOMONĖS

Teisės aktų leidėjai taip pat palankiai vertina debesų kompiuterijos paslaugas, kadangi mano, jog šios paskatins naudojimąsi legaliais autoriniais kūriniais. Už ES Skaitmeninę darbotvarkę atsakinga komisarė Neli Kros (Neelie Kroes) elektroniniame laiške EurActiv‘ui rašė: „Manau, kad debesų kompiuterija yra puiki galimybė europiečiams naudotis legaliais autoriniais kūriniais. Ar tai būtų muzika, filmai, ar kita medžiaga – debesų kompiuterija padeda ir sumažina kainą tiek vartotojams, tiek kūrėjams“.

„Mes visi žinome, kad muzikos pramonė išgyvena didelių pokyčių laikotarpį. Tai teikia daug vilčių ir galimybių“, sakė garsus operos dainininkas ir Tarptautinės fonografijos pramonės federacijos pirmininkas Plačidas Domingas (Placido Domingo).

„Dėl nuostabių interneto technologijų muzikos įrašų auditorija sparčiai plečiasi visame pasaulyje. Atlikėjai, kurie kitaip gal negalėtų užtikrinti, kad jų muzika bus prieinama, dabar gali pasinaudoti naujais metodais ir ją platinti internetu“. 

Markas Pibas (Mark Piibe), „EMI Music“ vykdomasis viceprezidentas, sakė: „Manome, kad tokios paslaugos gali praplėsti visą rinką“.

Nepriklausomos įrašų kompanijos taip pat pritaria  prieiga pagrįstoms „Spotify“ ar „iTunes Match“  paslaugoms. „Yra įrodymų, kad prisiregistravimo reikalaujančios transliuojamosios paslaugos neatima naudos iš kitų paslaugų“, sakė Č. Kaldas, kompanijos „Merlin“, atstovaujančios nepriklausomoms muzikos įrašų kompanijoms, vykdomasis vadovas.

Nepriklausomų įrašų kompanijų asociacijos „Impala“ vykdomoji vadovė Helena Smit (Helen Smith) sakė: „Nors naujos paslaugos, tokios kaip skaitmeninės muzikos sandėliai, yra sveikintinas reiškinys, padėsiantis išjudinti interneto rinką, vis dėlto jos kelia ir esminių klausimų. Skaitmeninės muzikos sandėliai turėtų remtis paprastais licencijavimo modeliais, o šių paslaugų modernizavimas turėtų teikti realios naudos atlikėjams ir įrašų kompanijoms“. 

„Tai yra labai svarbu naujų paslaugų, paremtų debesų kompiuterija, vystymuisi, be to, apima poreikį užtikrinti, kad sąlygos būtų suderintos su mažų ir vidutinių įmonių teisių turėtojais tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir su didžiaisiais teisių turėtojais“, pridūrė ji.

Vartotojų organizacija BEUC pabrėžia muzikos debesyse naudą, nes tai suteikia vartotojams galimybę turėti legalią prieigą prie muzikos. Tačiau BEUC taip pat primena, kad „reikia išspręsti dar ne vieną klausimą“. 

BEUC pareiškime teigiama, jog „vartotojai turėtų gauti galimybę savo legaliai įsigytą muziką naudoti pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje. Techninės apsaugos priemonės ir Skaitmeninių teisių valdymas (Digital Rights Management) jau seniai buvo naudojami minėtoje pramonėje kaip priemonė riboti vartotojų naudojimąsi legaliai įsigytais kūriniais, o tai prieštarauja jų lūkesčiams“. 

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/specialreport-ict-fuelling-economy/music-industry-looks-cloud-new-business-news-510647