|
||||||||
Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > NUOMONES_IR_KOMENTARAI > Connie Hedegaard
Nuomonės ir komentarai Connie Hedegaard ES klimato komisarė: “Mūsų augimo modelio peržiūrėjimas” C. Hedegaard ES klimato komisarė Koni Hedegard (Connie Hedegaard) sako, kad į pasaulio raidos iššūkius nepavyks atsakyti, jei galingiausios pasaulio ekonomikos neperžiūrės savo augimo modelių. Išskirtiniame interviu su EurActiv‘u ji taip pat kalba apie prieštaringai vertinimą politiką dėl oro linijų emisijų apmokestinimo ir nepritaria raginimams nustatyti žemiausią akmens anglių kainą, kad būtų sustiprinta smukusi Europos angliųrinka.
Koni Hedegard yra Europos klimato komisarė. Ji yra viena iš 22 Jungtinių Tautų aukšto lygio Pasaulio tvarumo grupės (Global Sustainability Panel), šią savaitę paskelbusios ataskaitą, kurioje pateikiamos 56 rekomendacijos dėl mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio ir tvaraus vystimosi, narių. Ji kalbėjosi su Frederikus Simonu (Frédéric Simon) ir Timočiu Spensu (Timothy Spence) iš EurActiv. Jūs buvote grupės, kuri parengė JT pasaulio tvarumo ataskaitą, narė. Dokumente teigiama, kad jei nebus skiriama daugiau dėmesio tvariam žmonijos vystymuisi, žmonija ir klimatas sulauks skaudžių padarinių. Kaip klimato kaita veikia vystymąsi ir ką daro ES, kad šiuos klausimus spręstų? Klimatas yra didelė grėsmė daugelyje besivystančių šalių. Jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie Afrikos Kyšulį, tai čia krizė įvyko ne vien dėl klimato kaitos, tačiau klimato kaita šią krizę dar labiau pagilino. Jemene dėl klimato [kaitos] vis labiau trūksta vandens. Kinijoje kasmet apskaičiuojama, kokią įtaką klimato kaita daro jų BVP, kadangi mato, jog klimatas kelia iššūkių ir kitose srityse – besikeičiantys orai, kritulių persiskirstymas ir panašūs dalykai nepraeina be pėdsakų. Tailande, šalyje, kuri pagamina daugiausia ryžių pasaulyje, penktadalis derliaus supuvo dėl potvynių. Štai toks yra savitarpio ryšys. Mes pamatėme, kad vis gausėjant žmonių, norinčių daugiau prekių, daugiau maisto, daugiau energijos, daugiau vandens, o be viso to, dar ir keičiantis klimatui, jei tęsime įprastinę veiklą, tai bus tiesus kelias į dar didesnes bėdas. Taigi būtina koreguoti savo augimo modelį. Ar jūs patenkinta pažanga, kuri buvo padaryta Durbane, dėl Žaliojo fondo besivystančioms šalims? Buvo numatyta, kad Durbane reikia duoti impulsą veikti, tai buvo padaryta. Dabar šalys pradeda įnešinėti pinigus… Bet ar jūs džiaugiatės prisiimtais įsipareigojimais? Sprendimą padarė daugelis išsivysčiusių šalių, o mes neįsipareigojame, kol tiksliai nežinome, kaip tai veiks, kokiu tikslu ir kam bus duodami pinigai, kas juos administruos. Štai dėl to buvo susitarta Durbane. Kai kurios mūsų valstybės narės jau Durbane išsakė savo įsipareigojimus – tai Vokietija, Danija, taip pat, manau, ir Didžioji Britanija. O kitos šalys taip pat netrukus pasakys, kaip jos prisidės. Ar tai tik paramos klausimas? Ne… Kalbant apie kovos su klimato kaita finansavimą, tai [JT pasaulio tvarumo] grupė aiškiai teigia, kad neįmanoma to padaryti tik su valstybių biudžetais. Kaip turbūt žinote, apie tai vis dar diskutuojama tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos. Europos pozicija, kurią dabar palaiko ir visa grupė, yra tokia, kad neįmanoma skirti ar perskirstyti visų investicijoms reikalingų pinigų, pavyzdžiui, prieigai prie tvarios energijos, tik per valstybinius biudžetus. Tam reikia gerai pagrįsti būsimą ekonominę naudą instituciniams investuotojams, pensijų fondams ir dideliam kiekiui privataus kapitalo… Savo pareiškimuose JT ataskaitoje raginate skirti daugiau subsidijų atsinaujinančiai energijai ir mažiau – energijai iš iškastinio kuro… Manau, kad pateikėme tai šiek tiek kitaip. Sakėme, kad reikėtų laipsniškai mažinti subsidijas iškastiniam kurui, atsižvelgti į tai, kad po truputį reikėtų mažinti tai, kas žalingiausia, o laipsniškai mažinant subsidijas pasirūpinti pačių neturtingiausių žmonių interesais. Mes tiesiog konstatuojame Tarptautinės energetikos agentūros pateiktus faktus, kad 2010 m. […] pasaulis iškastiniam kurui suteikė daugiau kaip 400 mlrd. JAV dolerių subsidijų, o atsinaujinantiems energijos šaltiniams subsidijų buvo tik 60–70 mlrd. JAV dolerių, taigi šešis septynis kartus mažiau, o juk norime, kad iškastinio kuro mažėtų. Visi esame sutarę, kad pageidaujame daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Čia, Europoje, vis dar egzistuoja politikų, subsidijuojančių iškastinį kurą. Komisija liovėsi kalbėjusi apie tolesnį biudžetinės pagalbos teikimą neproduktyvioms anglių kasykloms ir daugelis valstybių sumažino subsidijas atsinaujinantiems energijos šaltiniams… Jūs šiek tiek iškreipiate faktus, sakydami, kad Komisija rėmė nepelningas anglių kasyklas, kadangi iš tiesų Komisija nustatė galutinį terminą tuomet, kai valstybės narės norėjo ir toliau tęsti nepelningų anglių kasyklų veiklą. Mes priėmėme sprendimą ir nustatėme galutinį terminą, iki kada laipsniškai anglių kasyklų turi būti atsisakyta. Tačiau kaip jūs suderinate retoriką apie paramą atsinaujinančiai energijai ir realybę, kad daugelis Europos valstybių… Tai tiesa, pavyzdžiui, Ispanija sumažino savo atsinaujinančios energijos supirkimo tarifus, Italija padarė tą patį. Abiem atvejais Komisija kreipėsi į jų vyriausybes teigdama, kad visada galima keisti supirkimo tarifus, tačiau ne darant priešingą poveikį ir šitaip kenkiant esamiems projektams… Manau, kad būtent todėl mums reikia veikti etapais ir turėti konkrečius tikslus dėl atsinaujinančios energijos, kaip kad esame numatę 2020 metams. Turime nusistatyti etapus 2030 metams. Sakykime, jūs esate pensijų fondas ir jums reikia priimti sprendimą, ar investuoti pinigus į naują vėjo jėgainių ūkį, – jūs turite žinoti sąlygas ir tai, ką galima prognozuoti, ar tikrai valstybės nori tai daryti. Komisijos rekomendacijos valstybėms narėms yra labai aiškios: neprasidėkite su tuo, galvodami apie trumpąjį laikotarpį. Žinoma, galite tai daryti, jei norite pokyčių po 2020 m. Tačiau jei turite nacionalinius planus, kiek norite nuveikti atsinaujinančios energijos srityje iki 2020 m., turėtumėte pasirūpinti, kad nepriimtumėte teisės aktų, kurie tam prieštarauja, taip pat kad nekeistumėte sąlygų nepalankia kryptimi. Tai nėra vien tik aplinkosaugos ar klimato perspektyva, jei elgsitės priešingai, investuotojai ims žvalgytis ir investuoti savo pinigus į kitus regionus. Tačiau kiek efektyvūs yra etapai? ES turi nusistačiusi nemažai etapų, kurių valstybės narės nepripažįsta. Iš tiesų. Tačiau manau, jei pažvelgsime į energijos iš atsinaujinančių šaltinių tikslą… Nors ištiktos [finansinės] krizės, valstybės narės vis tiek į atsinaujinančius energijos šaltinius investavo daugiau, o ne mažiau… Taigi, manau, kad tai geras pavyzdys, kaip tikslai iš tiesų padeda vyriausybėms išlikti susikoncentravusioms ties svarbiais klausimais, net ir tais atvejais, kai yra kitų aplinkybių, kurios atitraukia dėmesį… Nors jos labai nenoriai žvelgia į 2030 metų tikslus, kuriuos jūs labai skatinate. Manau, kad reikia juos turėti jau dabar. Greitai atsidursime kryžkelėje, kai Europai reikės nuspręsti, ar norime kurti darbo vietas atsinaujinančios energetikos sektoriuje, ar norime atiduoti šią sukurtą tvirtovę, pavyzdžiui, Kinijai ar kam nors kitam? Jūs turite galvoje „Vestas“? Ne, kadangi nemanau, jog yra kitų argumentų už „Vestas“… Esmė yra saulės rinka, vėjo rinka , jūros vėjo rinka… Europa vis dar turi aiškų pranašumą rinkoje. Tačiau jei kalbėtume apie saulės fotoelektrą, tai matome, kad daug gamybos pasuko į užsienį, tad regis, kad tas pranašumas rinkoje greitai mažėja.
Būtų galima sakyti taip, ir mūsų automobilių gamintojai gamina Kinijoje augančiai jos rinkai… Turiu galvoje, kad visa tai susiję su bendru Europos konkurencingumu. Tačiau aš sakau, kad mes turime sritį – atsinaujinančius energijos šaltinius, ir tai dar aiškiau matoma kalbant apie efektyvų energijos naudojimą, čia mes vis dar galime sukurti didelį augimą bei daug darbo vietų Europoje ir spręsti iššūkius taip, kad būtų naudinga ne tik klimatui ir energetiniam saugumui, bet teiktų naudos ir mūsų ekonomikai. Praėjusiais metais sąskaita už naftą Europai buvo 315 mlrd. eurų… Ši suma yra beveik tokio paties dydžio kaip Graikijos skola… 315 mlrd. eurų už naftą yra 40 proc. didesnė suma negu užpernai. O praeitą savaitę Saudo Arabija paskelbė, kad nori pasilikti prie šio triženklio naftos kainos skaičiaus, net kai/jei pasaulyje viskas normalizuosis. Štai todėl grupės ataskaitoje mes rekomenduojame turėti holistinį požiūrį (tikslingos visumos). Paprastai žmonės linkę tikėti, kad tęsti įprastinę veiklą nieko nekainuoja, tačiau tai labai klaidingas požiūris esant tokioms sąlygoms, kuriomis dabar gyvename. Jei tęsime įprastinę veiklą, mūsų sąskaita už naftą dar išaugs, kainos bus nepastovios, kils naftos tiekimo sutrikimų rizika. O pasekmės aplinkai, žmonėms, vargingoms populiacijoms, norinčioms migruoti… Jos tik pablogės. Jei turime galimybę, kodėl nepasinaudojame krize, kad nuveiktume ką nors esmingo, pvz., sumažintume sąskaitą už naftą, padidintume energijos efektyvumą, mažiau pinigų skirtume Saudo Arabijai, o daugiau – investicijoms Europoje? Didelis pranašumas būtų tai, kad jau dabar būtų kuriamos darbo vietos… Kaip tai padaryti ekonominio taupymo laikais. Laikais, kai kompanijos neinvestuoja? Galėčiau pasinaudoti Danijos pavyzdžiu… Praeitais metais didelis pensijų fondas nusprendė investuoti daug pinigų į jūros vėjo jėgainių ūkį. Visos rizikos analizės parodė, kad tai ne ką daugiau rizikinga, o gal net mažiau, negu investavimas į kitas sritis. Dabar šis didelis vėjo jėgainių ūkis teikia elektrą 400 tūkst. Danijos namų ūkių ir sukuria daug darbo vietų nuošaliose vietovėse, kur šiaip darbo vietų sukuriama nedaug. Jei paklaustumėte šių institucinių investuotojų, jie atsakytų, kad gavę signalą, galėdami prognozuoti, remdamiesi gairėmis ir matydami, jog tikrai to pageidaujama Europoje, atnešė kapitalą. Grįžkime prie energetinio saugumo klausimų ir jūsų minties apie naftą. Mokslo srityje vis stiprėja nuomonė, kad biokuras nėra toks jau nekenksmingas klimatui, kaip kad bandoma parodyti. Ką jūs pasakytumėte dėl šio alternatyvaus kuro poreikio ir kartu dėl minėtos problemos sprendimo? Daryčiau tai, ką dariau iki šiol. Buvau [Danijos] aplinkos ministrė, kai nusistatėme tvarumo kriterijus ( dėl tos pačios baimės)… Tačiau tuo metu mokslas nebuvo taip toli pažengęs, taigi dabar tenka sunkiai dirbti mėginant apsibrėžti netiesioginio žemės naudojimo koeficientą. Ir po kelių savaičių Komisija pristatys, kaip tai padaryti. Aš visuomet atsargiai vertinau biokurą. Yra puiku matyti naujų technologijų potencialą, tačiau Europoje mes turime būti labai atsargūs, kad nesukurtume naujos didelės pramonės, apie kurią kada nors sakytume – oho, tai nebuvo taip gerai. Manau, kad taip atsitiko JAV, pavyzdžiui, su kukurūzų etanoliu. Dabar jie pradeda matyti, kad tai gal ir nebuvo pats protingiausias žingsnis. Tad mes turime pasistengti, kad padarytume viską teisingai, kiek tik tai įmanoma. Ar Komisija būtų pasirengusi peržiūrėti savo sprendimą ir numatyti atsitraukimo būdą? Yra tvarių biodegalų ir ne tokių tvarių biodegalų. Nei aš, nei Komisija neturime nieko prieš tvarius biodegalus, kurių tikrai yra. Tačiau yra ir tokių biodegalų, kurių CO2 išmetimai yra ne ką mažesni, negu iškastinio kuro, o kai kuriais atvejais net ir didesni. Taigi aišku, strategija būtų neprotinga, jei reikalautume, kad valstybės narės iškastinį kurą keistų tuo, kas nėra geriau. Todėl, siekdami nustatyti tinkamus tvarumo kriterijus ir metodologiją […], diskusijų Taryboje metu sakėme, kad yra nauja technologija, tačiau nevisuomet galima tikėtis, jog naujos technologijos bus tobulos. Būtent todėl mes nustatėme dinamišką procentinį dydį, kuris vis didės. To reikia, kad jis būtų įtrauktas į teisės aktus ir reikalautų, jog pramonė vykdytų inovacijas ir tobulėtų. Mūsų siūlymai dėl ILUC [netiesioginio žemės paskirties keitimo] (indirect land-use change) taip pat prisideda prie to. Ar tai gali paskatinti tam tikrų taisyklių, veiksmingai užkertančių kelią kai kuriems biodegalams, atsiradimą? Nepristatinėsiu to, ką šiuo metu darome, nes aš rankose laikau tik pusę visko, kita pusė yra [energetikos] komisaro Giunterio Otingerio (Günther Oettinger) rankose. Būtų nesąžininga, jei aš jums papasakočiau, ką ketiname daryti, kol tai dar neperėjo per Komisiją. Europos Parlamente buvo daug kalbama apie anglių kainų žemutinės ribos nustatymą su atidėjimu, taikomu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemai. Ar tai iniciatyva, kurią jūs palaikote? Ar jūs galėtumėte kiekybiškai įvertinti kiekius, kurie, jūsų nuomone, būtų veiksmingi? Skirtinguose Komisijos dokumentuose mes paaiškinome, kaip minėtas atidėjimas galėtų būti vykdomas. Man taip pat kelia rūpestį šiuo metu esanti per žema kaina ir mes svarstome, ką daryti ir ko nedaryti. Tačiau negaliu leistis į smulkmenas, kalbėdama apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, kadangi tai yra rinkos požiūriu jautrus klausimas. Mano nuomone, tai vilioja, tačiau negaliu spekuliuoti tuo, ką reikia daryti ar ko nedaryt… Tačiau diskusijoje apie kainų žemutinę ribą ir panašius dalykus nėra sudėtinga įžvelgti logiką. Jei užsižaisime ta mintimi… Tuomet atsiras ir viršutinė riba ir greitai nebeteksime rinka pagrįstos sistemos. Nė vienas iš mūsų nenustebtų, kad Europą krečiant didžiulei krizei, o gamybai smunkant rinka grįstoje sistemoje mažėja ir paklausa, o kartu ir kaina. Taip veikia rinka… Būtume kur kas didesnėje bėdoje, jei visą laiką turėtume politiškai reguliuojamą sistemą… Kalbėdama apie aviacijos išmetamuosius teršalus Europos Komisija pasakė, kad Kinijos ir JAV oro linijoms gali būti taikoma prekybos teršalų leidimais išimtis, jei jos imsis „atitinkamų priemonių“. Gal galite pateikti pavyzdžių, kokios tos atitinkamos priemonės galėtų būti? Mūsų teisės aktuose yra „atitinkamos priemonės“. Ir tai joks sutapimas, kad toks teisės aktas priimtas, jis buvo priimtas dar prieš man pradedant eiti pareigas, tačiau jame nenurodyta, kad tai reiškia „tai ir tai“, būtent todėl dabar vyksta dialogas su įvairiais parneriais. Praėjusių metų rudenį ar vasarą, o gal ir dar anksčiau, Kinijos valdžios institucijos pariškė: „Galbūt mes nustatysime taršos mažinimo tikslus savo aviacijos sektoriui“. Kai tik tai sužinojau, parašiau Kinijos valdžios institucijoms, ragindama tai aptarti. […] Jie pateikė skaičius ir šiuo metu diskutuojame, ką jie reiškia.
Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/climate-environment/hedegaard-rethinking-growth-model-interview-510524 DAUGIAU ŠIA TEMA Naujienos: ES klimato vadovė ragina „labiau rūpintis“ biodegalais. Naujienos: Prasideda kova dėl Durbano klimato susitarimoiššifravimo. Naujienos: JT derybos dėl klimato kaitos baigiasi 2020 m. pasauliniu paktu. Naujienos: ES žaliosios ekonomikos gairės sulaukia kritikos. Naujienos: Komisija pateikia išteklius tausojančios ekonomikos planą. Nuorodų dosjė: Rio+20: šokiai pagal žaliosios ekonomikos dūdelę. Analizė: Pasaulinio teisinio klimato kaitos režimo veiksmų planas. EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |