Tokią šalies vadovės poziciją penktadienį po susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku perdavė Prezidentės atstovė Daiva Ulbinaitė.

"Tokią padėtį, Prezidentės įsitikinimu, lėmė tai, kad jaunimo nedarbo iki šiol nei tiesiogiai už šią problemą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Vyriausybė apskritai šios problemos nevertino kaip rimtos, todėl atskiros ministerijos nekoordinavo veiksmų ir sprendė problemą pakankamai fragmentuotai. Strateginio planavimo stoka yra esminė priežastis, dėl ko šios Vyriausybės darbas dažnai neduoda reikiamų rezultatų", – sakė D. Ulbinaitė.

Prezidentės teigimu, jaunimo įdarbinimui galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas, tačiau ir šioje vietoje Vyriausybė nerodo pastangų, nepateikia racionalių sprendimų, idėjų, kaip maksimaliai tas lėšas būtų galima panaudoti.

D. Grybauskaitė pabrėžia, kad būtina nedelsiant parengti nacionalinę užimtumo programą, numatančią aiškias Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ministerijų suderintas priemones, kaip skatinti jaunimo įdarbinimą.

Šiam tikslui esą galima perskirstyti dalį Socialinio ir regioninio plėtros fondų lėšų, taip pat būtų galima perskirstyti ir tokias lėšas, kaip, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijų administracinių gebėjimų tobulinimui skirti pinigai, kurie šiuo metu sudaro apie 100 mln. litų. Šios lėšos skiriamos valstybės tarnautojų mokymams brangiuose kurortuose.

"Šie pinigai taip pat galėtų būti skirti jaunimo įdarbinimui, tačiau visiems šitiems sprendimams reikia politinės valios ir visų ministerijų sutarimo. Kad europiniai pinigai nebūtų išleisti vėjais, Prezidentė taip pat ragina dėti pastangas, kad pradėtų veikti sistema, kai finansavimas įdarbinant jaunimą būtų skiriamas kompleksinėms priemonėms, t. y., kad būtų finansuojami ne atskiri seminarai arba kursai, bet apmokymas, praktika ir įdarbinimas", – pažymėjo D. Grybauskaitės atstovė.

Statistikos duomenimis, 2008 m. apie 142 tūkst. jaunų žmonių turėjo darbą, o 2011 m. buvo įdarbinta tik 93 tūkst. jaunuolių.

Per trejus metus jaunimo nedarbas padidėjo nuo 13 iki 31,1 proc. Darbo neteko 49 tūkst. jaunuolių – tai yra beveik trečdalis iki tol dirbusio jaunimo.

31,1 proc. jaunimo nedarbas Lietuvoje smarkiai viršija ES vidurkį, kuris sudaro 21 proc.

ES didžiausias nedarbas yra Ispanijoje (49,6 proc.) ir Graikijoje (46,6 proc.). Kaimynų latvių jaunimo nedarbas siekia 29,9 proc., estų – 21,8 proc.