Suskaičiavus balsus 99,11% rinkiminių apygardų, paaiškėjo, kad 66,25% rinkėjų pasakė „taip“ Kroatijos stojimui į ES, o 33,15% pasisakė prieš.

Aktyvumas referendume buvo žemas, jame prie rinkimų urnų atėjo tik 43,67% iš 1 955 326 rinkėjų.

Euroskeptikai buvo akivaizdžiai nusivylę rezultatu ir pareiškė, kad jis buvo „gėdingas“, jei taip mažai žmonių sprendė visos šalies likimą. Kroatijos stojimo priešininkai perspėjo, kad ES yra ne pavyzdinė demokratija, bet „biurokratinė tvirtovė“, kurioje šalis neteks suvereniteto ir nacionalinio savitumo.

Uždarius rinkimų punktus, šalies vadovai susirinko parlamente ir priiminėjo garbingus svečius, ambasadorius, profesinių sąjungų atstovus, buvusius ministrus ir kitus asmenis, kurie norėjo su naująja vyriausybe atšvęsti istorinį apsisprendimą.

Kroatijos prezidentas Ivas Josipovičius (Ivo Josipović) sakė, kad rinkėjų sprendimas nulėmė Kroatijos ateitį Europoje. Jis taip pat padėkojo tiems, kurie balsavo prieš, ir pareiškė, jog jų abejonės ir susirūpinimas taip pat turi būti įvertinti.

„Tai – posūkis Kroatijos istorijoje“, kalbėjo premjeras Zoranas Milanovičius (Zoran Milanović). Buvęs diplomatas Z. Milanovičius laimėjo  kaip Kukuriku („kakariekū“) centro  kairės koalicijos, nurungusios centro dešinės koaliciją – buvusio premjero Jadrankos Kosoro (Jadranka Kosor) HDZ partiją,- vadovas Kroatijoje.

„Niekada daugiau ateityje niekas nespręs mūsų likimo“, buvo cituojamas J. Kosoro pareiškimas.

Po Slovėnijos, įstojusios į ES 2004 m. gegužę, Kroatija turėtų tapti antrąja buvusios Jugoslavijos respublika, prisijungusia prie Sąjungos. Šalis nuo 1991 m. iki 1995 m. kovojo brolžudišką karą su Serbija. Buvusioje Jugoslavijoje daugelis kroatų juto, kad serbai prarado svorį šalies valdyme.

Paskutiniu metu priešininkai rengė masinius mitingus ir perspėjo, kad Kroatija neišsaugos savo nacionalinio suvereniteto prieš Briuselio biurokratiją. Tačiau, pasak apklausų, likus kelioms dienoms iki balsavimo parama stojimui išliko didelė.

Užsienio reikalų ministras Vesna Pusičius (Vesna Pusić), komentuodamas rezultatus, sakė, kad šalyje jau susiklosčiusi tradicija, jog rinkimuose dalyvaujama negausiai.

Pozicijos:

Bendrame laiške Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso) ir Europos Tarybos pirmininkas H. van Rompėjus (Van Rompuy) pasveikino su referendumo rezultatais pabrėždami, kad Kroatijos piliečiai pareiškė pritarimą Europos integracijai.

„Sveikiname Kroatiją ir jos žmones dėl šio pasirinkimo: narystė ES atvers duris naujoms galimybėms ir leis užtikrinti tautos stabilumą ir klestėjimą.“

„Gavusi šį liaudies mandatą, Kroatijos vyriausybė dabar gali baigti likusius pasirengimo narystei darbus. Su nekantrumu tikimės, kad ratifikavimo procesas Kroatijos parlamente ir ES šalių narių parlamentuose vyks sklandžiai, taigi 2013 m. liepos 1 d. Kroatija taps 28-ąja Sąjungos nare.

„Artėjantis Kroatijos priėmimas siunčia aiškų signalą visam Pietryčių Europos regionui. Jis rodo, kad politinė drąsa ir ryžtingos reformos leidžia pasiekti narystę ES. Todėl teigiami balsavimo rezultatai yra gera žinia Kroatijai, gera žinia regionui ir gera žinia Europai.“

Europos Parlamento žaliųjų/EFA grupės atstovė spaudai užsienio reikalų klausimais Frančiska Brantner (Franziska Brantner) sakė, kad balsavimas sustiprins pažangos jėgas kaimyninėse šalyse ir prisidės prie regiono stabilumo. Tačiau ji apgailestavo, kad referendumui buvo rengtasi labai neilgai, todėl trūko plačių diskusijų.

„Paskutinėmis savaitėmis vykę vieši debatai apie stojimą į ES buvo naudingi Kroatijai, tai sustiprino stojimo proceso demokratinį pagrįstumą. Tačiau gaila, kad Kroatijos vyriausybė numatė referendumą surengti per tokį trumpą laiką, todėl erdvės viešoms diskusijoms nebuvo tiek daug, kiek galėjo būti. Dabar dar svarbiau, kad nepertraukiamas su ES susijęs reformos procesas vyktų dar skaidriau ir jame dalyvautų daugiau pilietinės visuomenės.“

„Balsavimas Kroatijos vyriausybei galėtų pasitarnauti kaip katalizatorius pagreitinti reikšmingų reformų vykdymą, ypač teisės, antikorupcinių reformų, mažumų apsaugos ir persekiojimo už karo nusikaltimus srityse. Žalieji ir toliau ragins, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas atidžiai stebėtų Kroatijos reformų procesą.“

Jaunieji Europos federalistai (JEF) pareiškė, kad „nekyla abejonių“ dėl paramos Kroatijos stojimui į ES, net jei paskutiniu metu idėjos priešininkai „sukėlė daug triukšmo“.

„Manome, kad jau laikas Kroatijai dalyvauti sprendžiant Europos Sąjungos klausimus ir vykdant bendrus uždavinius“, kalbėjo Kroatijos JEF prezidentas Markas Boko (Marco Boko).

„Visi žinome, kad aplinkybės, kuriomis Kroatija artėja ES link, nėra idealios… Todėl vienybė, bendradarbiavimas ir tai, ką mes, Jaunieji Europos federalistai, laikome svarbiausia – kiekvieno piliečio balsas ir teisės – yra tokie svarbūs“, sakė Europos JEF prezidentė Paulina Gesant (Pauline Gessant).

PAPILDOMA INFORMACIJA:

Kroatija stojimo sutartį pasirašė gruodžio 9 d., vyraujant siurrealistinei netikrumo atmosferai dėl Europos Sąjungos likimo. Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pareiškė, kad renginys parodė, jog net sudėtingomis aplinkybėmis ES „neprarado savo žavesio“ [daugiau].

Tikimasi, kad buvusi Jugoslavijos respublika visateise ES nare taps 2013 m. liepos 1 d., kai stojimo sutartį ratifikuos visos 27 narės.

Kroatijai nebuvo keliamas reikalavimas surengti referendumą, tai Zagrebas ėmėsi tokios nacionalinio sprendimo iniciatyvos.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/enlargement/croats-resounding-eu-membership-news-510307