PAGRINDAS

Naujoji sutartis, vadinamasis fiskalinis susitarimas (fiscal compact), turėtų būti pasirašyta ir pateikta šalių, neįeinančių į  turinčių bendrąją valiutą eurą septynioliktuką,ratifikavimui 2012 m. kovo mėn.  

Sutartis įpareigos valstybes nares turėti subalansuotą biudžetą ir sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 0,5 proc. BVP, siekiant išvengti pakartotinės valstybės skolos krizės, jau anksčiau supurčiusios ES.

Valstybėse, kuriose skola yra mažesnė nei 60 proc. BVP, bus leidžiamas biudžeto deficitas iki 1 proc. Laikini nukrypimai bus leidžiami tik susiklosčius neįprastoms aplinkybėms, turinčioms didelę įtaką vyriausybių finansinei padėčiai, arba sunkiais euro zonos nuosmukio laikotarpiais.

Dabartiniame ES biudžete 2007-2013 m. laikotarpiu numatyta maždaug  976 mlrd. eurų finansinių įsipareigojimų iš valstybių narių. Faktiniai mokėjimui į ES iždą siekia 925 mlrd. eurų.  

Didžiąja dalimi ES biudžetas yra finansuojamas iš valstybių narių tiesioginių įnašų, apskaičiuojamų ne pagal bendrąjį vidaus produktą, o pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP).

Kalbėdami apie 2012 m. prioriteteus, Europos ambasadoriai nenoriai šneka apie artimiausią ateitį, kadangi ji yra pernelyg greitai kintanti.

Tačiau tie, kurie stengiasi bent kiek nušviesti neaiškią 2012-ųjų ateitį, pabrėžia kritines Europos biudžetų, nuniokotų euro zonos krizės ir su ja susijusių taupymo priemonių, aplinkybes, tačiaukartu teigia, kad priemonės, kurių imtasi, sustiprins Europą, o apie dviejų ar daugiau greičių Europą šiuo metu net nesvarstoma.

„Nėra abejonių, kad 2012-ieji bus svarbūs metai Europai, per kuriuos reikės rasti ir įgyvendinti patikimą ir veiksmingą  suverenios valstybės skolos krizės sprendimą ir kurie atspindi didelę grėsmę Ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumui bei vientisumui“, interviu EurActiv‘ui sakė Ferdinandas Neli Feročis (Ferdinando Nelli Feroci), nuolatinis Italijos atstovas ES.  

Susidūrę su Britanijos veto, ES lyderiai Europos aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame gruodžio mėn. 8-9 d., susitarė sugriežtinti fiskalinę discipliną euro zonoje, sudarydami naują tarpvyriausybinę sutartį, kuri turėtų būti galutinai suderinta iki šio mėnesio pabaigos ir pasirašyta kovo mėn. 

„Susitarimas dėl ekonominės sąjungos sustiprinimo turėtų būti ambicingas ir veiksmingas ne tik disciplinos griežtinimo srityje, bet ir skatinant palankias sąlygas didesniam ekonomikos augimui“, sakė Italijos ambasadorius.

Tačiau, jo teigimu, susitarimas turėtų apimti visas valstybes nares ir paisyti ES institucinės sistemos vientisumo.

„Daugelio greičių Europos perspektyva, mūsų nuomone, yra scenarijus, kurio reikėtų vengti“, teigė F.N. Feročis.

Suomijos nuolatinis atstovas Janas Storas (Jan Store) sutinka, kad susitarimas yra reikšminga ES priemonėtarp tų, kuriomis sprendžiama dabartinė ekonomikos krizė. „Visos šios priemonės padės mums geriau pasirengti ateičiai“, sakė jis.  

Pasak Maltos ambasadoriaus ES Ričardo Kačijos Karuano (Richard Cachia Caruana), nors susitarimas ir bus ratifikuotas iki 26 d., jis nebus Lisabonos sutarties pakeitimas, o tik naujas tarpvyriausybinis susitarimas, kuriuo siekiama sustiprinti rinkos pasitikėjimą. Ir tik atsakingai įgyvendinant visas priemones, dėl kurių susitarta, įskaitant ir Europos stabilumo mechanizmą (European Stability Mechanism – ESM), ES sulauks sėkmės atkuriant pasitikėjimą ir parodant savo lyderystę.  

„Jokia sutartis pati savaime neužbaigs krizės“, sakė Latvijos nuolatinė atstovė ES Ilzė Juhansonė (Ilze Juhansone), nebent valstybės narės įsidiegs privalomą ir griežtą drausmės režimą, kuris neleistų išleisti daugiau pinigų, negu jų turima.  

Susitarimas, kurį gruodžio mėn. sudarė ES lyderiai, daugelio ambasadorių yra laikomas vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemone. „Taip pat yra aišku, kad Europos Sąjungai reikės naujų, konkrečių ir neatidėliotinų priemonių kovai su krize trumpuoju laikotarpiu ir padedant labiausiai nukentėjusioms savo narėms“, pridūrė Lietuvos nuolatinis atstovas Raimundas Karoblis.

„Sutartis yra dar vienas elementas, rodantis ES pasiryžimą padaryti viską, ko prireiks, kad būtų užtikrintas bendrosios valiutos stabilumas“, EurActiv‘ui sakė Estijos nuolatinis atstovas Matis Masikas (Matti Maasikas).

Apskritai ES ambasadoriai mano, kad tarpvyriausybinė sutartis, kuri iš esmės nukreipta į euro zonos nares, gali būti patraukli visoms 27 valstybėms narėms, jei tik bus atvira visiems ir pasirodys naudinga bei veiksminga.

„Maži žingsneliai išauga į didelius dalykus, kaip, pavyzdžiui, Šengenas ar Priumas“, sakė Portugalijos nuolatinis atstovas ES Manuelis Lobo Antunesas (Manuel Lobo Antunes). Jis turėjo galvoje 1985 m. pasirašytą sutartį, kuria buvo įkurta besienė erdvė, bei 2005 m. paktą dėl policijos bendradarbiavimo, kuris pradžioje apėmė tik kelias valstybes.

„Bet kuriuo atveju ES turės mąstyti kūrybiškai ir veikti pragmatiškai visų savo valstybių narių labui“, sakė Portugalijos įgaliotinis.

Naujo ES biudžeto pusiausvyros išlaikymas

Regis, kūrybiškumas bei pragmatizmas taps ir būsimų derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos (Multiannual Financial Framework – MFF) – ES biudžeto –pagrindiniu motyvu. Derybų lemiamas etapas turėtų prasidėti per ateinančius artimiausius mėnesius, o susitarimas pasiektas iki metų pabaigos.  

„Derybos bus labai subtilus pusiausvyros ieškojimas“, pripažįsta Suomijos nuolatinis atstovas Janas Storas ir pabrėžia, kad jos turėtų atspindėti sunkią viešųjų finansų padėtį ir stiprinti prielaidas ekonomikos augimui bei užimtumui skatinti.

Vokietija, kurios įnašas į ES biudžetą sudaro apie 20 proc., turės lemiamą vaidmenį derybose ir tikriausiai labiau, negu bet kada anksčiau pabrėš griežtos biudžetinės drausmės poreikį.

Berlynas pakartojo, kad siekiant užtikrinti teisingesnį valstybių narių finansinių įnašų paskirstymą bei gauti pritarimą Europos išlaidoms, yra labai svarbu, kad daugiausia prie ES biudžeto prisidedančių šalių finansinė našta būtų vienodo lygio, o pakeitimai išlaidų stulpelyje turi būti derinami su korekcinėmis priemonėmis iš pačios ES nuosavų išteklių.

Pasak Estijos ambasadoriaus, nėra jokių abejonių, kad derybos bus sudėtingos, kadangi sunku kalbėti apie ES asignavimų lygio didinimą arba esamo lygio išlaikymą šiais taupymo ir biudžeto konsolidavimo laikais.

„Tačiau vis tiek ES biudžetas didžiąja dalimi yra investicinis, tad turi būti rasta pusiausvyra tarp esamų finansinių apribojimų ir ES politikų investicinių poreikių“, sakė Matis Masikas.

Portugalijos nuolatinis atstovas pabrėžė, kad turi būti užtikrinta pakankamai finansinių išteklių ES lygmeniu, nes kitu atveju „gali kilti grėsmė nukrypti nuo konvergencijos kelio, kuriuo mus visus turėtų vesti daugiametė finansinė programa“.

„Be solidarumo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos mums nepavyks pasiekti, kad Europa taptų konkurencingesnė tiek savo viduje, tiek tarptautinėje arenoje. Tačiau esu tikras, kad mūsų politikai atsakys į šį iššūkį“, sakė Lobo Antunesas.

ES ambasadoriai kalbėjosi su  EurActiv vykdomąja redaktore  Daniela Vincenti. Norėdami perskaityti visus interviu, spustelkite čia.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/euro-finance/eu-ambassadors-bullish-2012-news-510170