Metodu vadinama formulė skaičiuojama atsižvelgiant aštuonių valstybių narių (JK, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Belgijos ir Liuksemburgo), kurių BVP sudaro 76 % ES BVP, valstybės tarnautojų perkamosios galios raidą – didėjimą arba mažėjimą. Kitaip tariant, ji grindžiama politiniais šių valstybių narių vyriausybių sprendimais.

Šiemet, nors tarp minėtų šalių būta didelių skirtumų, susumavus jų valstybės tarnautojų perkamosios galios pokyčius apskaičuotas 1,8 % sumažėjimas. Todėl lygiai tiek pat siūloma sumažinti ES tarnautojų – nesvarbu, kurioje ES valstybėje narėje ir kurioje ES institucijoje ar agentūroje jie dirba, – atlyginimus. Vėliau jie būtų patikslinti atsižvelgiant į gyvenimo šalyje, kurioje pareigūnai dirba, išlaidas.

Dėl didelės (3,6 %) infliacijos Belgijoje ES pareigūnų Briuselyje nominalūs atlyginimai būtų padidinti 1,7 % (o Belgijos valstybės tarnautojų atlyginimai – 3,6 %). Vokietijoje tarnaujančių ES pareigūnų atlyginimai būtų padidinti 0,6 % (Vokietijos valstybės tarnautojų – 1,3 %, be to, šių tarnautojų atlyginimai metų pabaigoje bus papildomai padidinti iki 2,4 %), Nyderlanduose 0,4 % (Nyderlandų valstybės tarnautojų atlyginimai – 2 %), o Prancūzijoje 1,9 % (Prancūzijos valstybės tarnautojų atlyginimai – 2 %).

Daugelio kitose valstybėse narėse dirbančių ES pareigūnų nominalūs atlyginimai sumažėtų: Prahoje – 2,7 %, Liublianoje – 2,2 %, Sofijoje – 1,7 %, Atėnuose – 1,1 %, Romoje – 0,1 %.

Lapkričio 4 d. valstybės narės paprašė Komisijos taikyti išlygą dėl išimtinių atvejų, kuri iš esmės sudaro sąlygas sustabdyti metodo taikymą, jei laikomasi griežtų teisinių kriterijų: jei „staiga labai pablogėja […] socialinė ir ekonominė padėtis“, o to pablogėjimo neįmanoma įvertinti taikomu metodu. Lapkričio 10 d. paskelbta analizė, pagrįsta 2011 m. rudens Europos ekonomikos prognoze, parodė, kad padėtis šių kriterijų neatitinka ir kad perkamosios galios sumažinimo 1,8 % pasiūlymu jau atsižvelgiama į visas pasikeitusias aplinkybes, susijusias su nacionalinių valstybės tarnautojų atlyginimais. Pasiūlymą Tarybą turi priimti iki metų pabaigos.

Tačiau tai nereiškia, kad negalima imtis struktūrinių tarnybos ES institucijose reformų. Štai kodėl Komisija taip pat siūlo 5 % sumažinti visų institucijų ir agentūrų darbuotojų skaičių, iki 40 padidinti minimalų darbo valandų per savaitę skaičių (neatliekant kompensacinio darbo užmokesčių tikslinimo), nuo 63 iki 65 metų prailginti įprastą pensinį amžių, gerokai apriboti ankstyvo išėjimo į pensiją taisyklių taikymą ir keisti karjeros taisykles, pvz., smarkiai sumažinti tam tikras pareigas einančių darbuotojų atlyginimus.

Tai atitinka valstybės tarnybos srities priemones, kurių imtasi arba kurios svarstytos valstybėse narėse, tad per kitą daugiametės finansinės programos laikotarpį būtų galima sutaupyti daugiau nei 1 mlrd. EUR, o ateityje – po 1 mlrd. EUR kasmet. Be to, pastarojo meto finansinės suirutės keliamiems sunkumams įveikti ir lėšų taupymo nacionalinėse administracijose bei nacionalinių biudžetų mažinimo problemoms išspręsti Komisija nusprendė ne tik toliau (iki 2013 m.) taikyti specialų mokestį, bet ir nuo 5,5 iki 6 % padidinti solidarumo mokestį (taikomą kartu su pajamų mokesčiu).

Šiuose struktūrinių reformų pasiūlymuose numatyti ir metodo pakeitimai. Jei pasiūlymai būtų priimti, metodas būtų supaprastintas ir pratęstas dešimčiai metų. Valstybių narių, kurių duomenimis remiamasi, skaičius būtų padidintas iki visų valstybių narių. Priėmus naują išlygą dėl išimtinių atvejų, būtų tinkamai reaguojama į ekonomikos krizę svarstant metinį patikslinimą.