Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus finansuojami projektai, kuriais siekiama sukurti trūkstamas pagrindinių Europos energetikos, transporto ir skaitmeninių tinklų jungtis. Europos ekonomika taip pat taps ekologiškesnė: bus skatinamos ekologiškesnės transporto priemonės, plėtojamas didelės spartos plačiajuostis ryšys ir sudaromos palankesnės sąlygos naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“.

Be to, finansuojant energetikos tinklus, sustiprės energijos vidaus rinkos integracija, sumažės ES energetinė priklausomybė ir padidės energijos tiekimo saugumas. Europos infrastruktūros tinklų priemonei finansuoti Komisija taip pat priėmė projektų obligacijų iniciatyvos, parengtos pagal strategiją „Europa 2020“, sąlygas; ši iniciatyva – viena iš rizikos pasidalijimo priemonių, kuria bus galima pasinaudoti siekiant pritraukti privačių lėšų projektams finansuoti. Bandomasis etapas prasidės jau kitais metais.

Europos infrastruktūros tinklų priemone bus siekiama plėtoti pažangius, tvarius ir visiškai tarpusavyje susietus transporto, energetikos ir skaitmeninius tinklus ir padėti sukurti Europos bendrąją rinką. Komisija nurodė projektus, kuriems papildomos ES investicijos gali turėti didžiausią poveikį. Visų pirma Komisija tikisi, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės investicijos padės pritraukti papildomų privačiojo ir viešojo sektoriaus lėšų, nes padidės projektų patikimumas ir sumažės jų rizikos lygis. Laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti sinergiją ir supaprastinti taisykles, Komisija pirmą kartą siūlo vieną finansavimo priemonę trims tinklų sektoriams.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Europos infrastruktūros tinklų priemone ir projektų obligacijų iniciatyva aiškiai parodysime, kokios papildomos naudos gali duoti Europa. Įgyvendindami šiuos pasiūlymus galėsime nutiesti kelius ir geležinkelius, įrengti energijos tinklus, vamzdynus ir plačiajuosčio ryšio tinklus – tai labai svarbu mūsų piliečiams ir įmonėms. Sukursime trūkstamas Europos infrastruktūros tinklų jungtis, kurių kitomis priemonėmis nebūtume sukūrę. Ši investicija paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, o milijonams Europos piliečių ir įmonių bus sudarytos palankesnės sąlygos dirbti ir keliauti.“

Europos Komisijos narys A. Šemeta sakė: „Šiandien pateikti pasiūlymai yra Europos Komisijos pažadas Lietuvai, kad šalies sujungimas su Europos energetikos ir transporto tinklais nesustos, ir tai yra europinio lygio prioritetas. Investicijos į „Rail Baltica“, Rytų-Vakarų transporto koridorių, Baltijos elektros energijos ir dujų jungčių infrastruktūrą padės Lietuvos rinkai tapti patrauklesne investicijoms ir verslui. Lietuva integruosis į didžiuosius Europos transporto, energetikos ir informacinius bei ryšių tinklus iki 2020 m.“

Taikant Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus tikslingiau telkiamos privačios lėšos ir sudaromos sąlygos naudotis naujoviškomis finansavimo priemonėmis, tokiomis kaip garantijos ir projektų obligacijos, kad ši ES finansinė injekcija būtų kuo veiksmingesnė. Europos Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Europos investicijų banku, kad pasinaudotų kapitalo rinkos investuotojų susidomėjimu stabilias pajamas duodančio ilgalaikio investavimo galimybėmis.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Transportas

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę 31,7 mlrd. eurų bus skirta Europos transporto infrastruktūrai modernizuoti, trūkstamoms jungtims nutiesti ir kelių perkrovoms pašalinti. Šią sumą sudaro 10 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo, numatytų transporto projektams sanglaudos šalyse, ir 21,7 mlrd. eurų, numatytų investicijoms į visų valstybių narių transporto infrastruktūrą. Tikslas – pagerinti jungtis tarp skirtingų ES regionų, kad skirtingoms šalims būtų lengviau keistis prekėmis, žmonėms – keliauti.

Transporto srityje pagrindinių Europos jungčių tinkle yra numatyti du Lietuvai svarbūs projektai: „Rail Baltica“ bei jo vidinės jungtys su oro ir jūrų uostais ir Rytų-Vakarų transporto koridorius. Svarbu pažymėti, kad plėtodama pagrindinį Europos transporto jungčių tinklą Europos Komisija daugiausia dėmesio skiria mažiau taršioms transporto jungtims – geležinkelių plėtrai ir geresniam jų pritaikymui.

Europos transporto sistemos tradiciškai plėtojamos nacionaliniu mastu. ES tenka labai svarbi užduotis – koordinuoti valstybių narių veiksmus planuojant, valdant ir finansuojant tarpvalstybinius projektus. Gerai veikiantis tinklas yra labai svarbi priemonė užtikrinant sklandų bendrosios rinkos veikimą, padėsianti didinti konkurencingumą. Komisija pasiūlė sukurti koridorius įtraukiant svarbiausius tarpvalstybinius projektus. Ji apskaičiavo, kad iki 2020 m. tikram Europos tinklui sukurti prireiks 500 mlrd. eurų, įskaitant 250 mlrd. EUR kelių perkrovoms pašalinti ir pagrindinio tinklo trūkstamoms jungtims nutiesti.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Energetika

Energetikos sektoriui planuojama skirti 9,1 mlrd. eurų transeuropinei infrastruktūrai plėtoti – tai padės pasiekti 2020 m. ES energetikos ir klimato tikslus. Europos infrastruktūros tinklų priemonė padės pašalinti finansines spragas ir tinklo perkrovą. Dėl geresnių jungčių sustiprės energijos vidaus rinka, todėl padidės energijos tiekimo saugumas ir bus galima visos ES mastu nebrangiai perduoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Ir piliečiai, ir įmonės turi būti užtikrinti, kad energija jiems bus visada tiekiama prieinama kaina. Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšos padės pritraukti papildomų kitų privačiųjų ir viešųjų investuotojų lėšų.

Energetikos srityje numatyti Lietuvai svarbūs Baltijos elektros ir dujų jungčių tinklai.  Numatyta stiprinti Baltijos regiono šalių elektros jungtis, siekiant geresnės rinkos integracijos. Dujų jungčių projektais siekiama, kad nuo vieno tiekėjo priklausančios trys Baltijos šalys ir Suomija galėtų užsitikrinti diversifikuotą tiekimą. Į minėtus tinklus galėtų patekti tokie projektai kaip Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis (LitPolLink) bei 2-oji Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis, kuri leistų sinchroniškai prisijungti prie ES tinklų.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Telekomunikacijos bei informacinės ir ryšių technologijos

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę beveik 9,2 mlrd. eurų planuojama skirti investicijoms į didelės spartos ir labai didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklus ir į visos Europos skaitmenines paslaugas.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė pritrauks papildomų privačiojo ir viešojo sektoriaus lėšų, nes padidės projektų patikimumas ir sumažės jų rizikos lygis. Remdamasi kukliausiais skaičiavimais, Komisija mano, kad tokiu tinklo infrastruktūros finansavimu galima pritraukti daugiau kaip 50 mlrd. eurų investicijų. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytas tikslas, kad iki 2020 m. visi galėtų naudotis mažiausiai 30 Mb per sekundę spartos plačiajuosčiu ryšiu, o bent 50 proc. namų ūkių – daugiau kaip 100 Mb per sekundę spartos plačiajuosčiu ryšiu.

Kalbant apie skaitmenines paslaugas, lėšos būtų naudojamos dotacijoms, kuriomis būtų kuriama infrastruktūra, būtina e. tapatybės, e. viešojo pirkimo, e. sveikatos priežiūros įrašų, skaitmeninės bibliotekos „Europeana“, e. teisingumo ir muitinės paslaugoms plėtoti. Lėšos padėtų užtikrinti tinklų sąveiką ir padengti infrastruktūros eksploatavimo Europos lygmeniu (sujungiant valstybių narių infrastruktūrą) sąnaudas.

Naujoviškas finansavimas ir projektų obligacijų iniciatyva

ES biudžeto lėšos – pagrindinė priemonė remiant ekonomikos augimo darbotvarkę ir siekiant strategijos „Europa 2020“ politikos tikslų. Siekiant didesnio ES biudžeto lėšų poveikio, būtina plačiau naudotis naujoviškomis finansavimo priemonėmis. Todėl pagal strategiją „Europa 2020“ parengta projektų obligacijų iniciatyva, kuria siekiama ne tik atgaivinti projektų obligacijų rinką, bet ir padėti atskirų infrastruktūros projektų vykdytojams pritraukti ilgalaikį finansavimą skolintomis privačiojo sektoriaus lėšomis.

Įgyvendinant projektų obligacijų iniciatyvą būtų sukurtos priemonės ilgalaikio investavimo galimybių ieškančių trečiųjų šalių (investuotojų) rizikai sumažinti. Todėl ši iniciatyva padės vėl atverti skolintojo kapitalo rinką (po finansų krizės šia rinka labai mažai naudojamasi infrastruktūros investicijoms), kuri yra svarbus infrastruktūros sektoriaus finansavimo šaltinis.

Komisija siūlo bandomąjį etapą pradėti dar pagal dabartinę daugiametę finansinę programą, t. y. 2012–2013 m. Bandomasis etapas bus grindžiamas iš dalies pakeistu Transeuropinių tinklų (TEN) reglamentu bei Sprendimu dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos, o šių programų biudžeto eilučių sumos iš viso bus padidintos iki 230 mln. EUR.

Kaip ir įgyvendinant Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę ir TEN transporto projektams skirtą paskolų garantijų priemonę, iš ES biudžeto lėšų būtų skiriami kapitalo įnašai Europos investicijų bankui, siekiant padengti dalį rizikos, kurią Europos investicijų bankas prisiima finansuodamas reikalavimus atitinkančius projektus. ES biudžeto lėšomis bus dengiama dalis Europos investicijų banko rizikos finansuojant pagrindinius projektus, o likusią rizikos dalį prisiimtų Europos investicijų bankas. ES biudžeto lėšas susumavus su Europos investicijų banko lėšomis, bendru 230 mln. eurų biudžetu tikimasi iš viso pritraukti iki 4,6 mlrd. eurų investicijų.

Bandomuoju etapu bus siekiama finansuoti 5–10 projektų, įgyvendinamų viename ar keliuose iš trijų tikslinių transporto, energetikos ir plačiajuosčio ryšio sektorių, visų pirma tuos projektus, kurių pasiūlymų teikimo ir finansavimo procesas palyginti nemažai pasistūmėjęs arba kuriems pasibaigus statybų etapui būtinas refinansavimas.

Bandomąjį etapą valdytų Europos investicijų bankas.

Pagrindiniai faktai

Europos infrastruktūros tinklų priemonės pasiūlymų rinkiniu įgyvendinami įsipareigojimai, kuriuos Komisija prisiėmė 2011 m. birželio 29 d. daugiametės finansinės programos pasiūlymais. Šiandien priimtą pasiūlymų rinkinį sudaro:

–       bendrasis komunikatas apie plėtros rinkinį siekiant integruoti Europos infrastruktūrą,

–       komunikatas dėl projektų obligacijų iniciatyvos, parengtos pagal strategiją „Europa 2020“, bandomojo etapo (bandomasis etapas prasidės 2012 m.),

–       komunikatas dėl kitos kartos naujoviškų finansavimo priemonių sistemos (ES nuosavas kapitalas ir skolinimasis),

–       reglamento, kuriuo steigiama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, pasiūlymas,

–       reglamento, kuriuo nustatomos transeuropinio transporto tinklo gairės, pasiūlymas,

–       reglamento, kuriuo nustatomos transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės, pasiūlymas,

–       reglamento, kuriuo nustatomos transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairės, pasiūlymas.

Visus pasiūlymų tekstus galima rasti paspaudus šią nuorodą

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/president/index_en.htm

Daugiau informacijos:

MEMO/11/707: Projektų obligacijų iniciatyvos, parengtos pagal strategiją „Europa 2020“, bandomasis etapas – Komisijos priimtas teisės akto pasiūlymas

MEMO/11/710: Komisijos energetikos infrastruktūros teisės aktų rinkinys

MEMO/11/706: Naujas pagrindinis ES transporto tinklas – geresniam susisiekimui Europoje

MEMO/11/709: Skaitmeninė darbotvarkė. Komisija siūlo daugiau kaip 9 mlrd. eurų investicijoms į plačiajuostį ryšį