Europos informacijos centrai Lietuvoje |
|
|||||||
Skaičiuojama nuo:
2007-02-05
Iš viso apsilankė:
1235070
Šiandien apsilankė:
159
Dabar naršo:
20 |
Titulinis > Naujienos > ARCHYVAS > Straipsnis
Archyvas 2007-06-20 Sprendžiame klimato kaitą Diana Stravinskienė Nors pasaulio klimato mokslininkai gąsdina gresiančia katastrofa, pas mus apie tai kalbama minimaliai. Besidomintiesiems faktais pateikiame svarbiausių skaičių, veiksmų ir sprendimų apžvalgą.
Šylame Klimatas keičiasi: paskutiniais metais viršijami temperatūrų rekordai, vienur dažnėja sausros, kitur – potvyniai, katastrofiškai greitai tirpsta ledynai, kyla bendras jūros lygis ir t.t. Kalbant apie Baltijos jūrą, tai ji, pasak mokslininkų, gegužę dalyvavusių Baltijos šalių žvejų konferencijoje Švedijoje, pamažu virsta… ežeru. T.y. ji ne tik šyla, bet ir mažėja jos druskingumas, nes silpnėja povandeninės srovės, todėl jos jau nebegali „sumaišyti“ vandens ir pakelti druskos nuo dugno, prisitaikydamos prie naujų sąlygų, mutuoja žuvys, randasi naujų jų veislių, ir t.t. Lietuvos mokslininkai atliko tyrimą, kaip vis kylantis jūros lygis atsilieps Klaipėdai šiame amžiuje. Yra numatyti du scenarijai, „optimistinis“ ir „pesimistinis“. Skirtumas tarp jų – po vandeniu atsidursiančių Klaipėdos miesto kvartalų skaičius. Taigi grandininė reakcija jau prasidėjusi.
Nuo 1980 metų gamtinių nelaimių pasaulyje padaugėjo beveik tris kartus, nuo jų nukentėjusių žmonių – keturis kartus, didžioji gamtinių katastrofų dalis – hidrometeorologinės, t.y. susijusios su vandeniu.
Globali temperatūra per paskutinį šimtmetį pakilo „tik“ 1 laipsniu Celsijaus.
Kas toliau? Mokslininkai sako, kad XX amžiuje temperatūra kilo taip greitai, kaip niekada per paskutinius 200 tūkstančių metų. Daugelį metų vidutinė pasaulinė temperatūra buvo 15 °C (iki 1900-ųjų), dabar – apie 16, iki 2100 m., prognozuojama, pakils iki 21 laipsnio. Baisiausia tai, kad tas 5 laipsnių skirtumas yra artimas skirtumui tarp mums įprasto šilto klimato ir ledynmečio temperatūros. Nors mokslininkai apie tai garsiai nekalba, tačiau tarp jų ataskaitų eilučių galima perskaityti apie artėjančią „pasaulio pabaigą“. Mat globalaus atšilimo proceso sustabdyti jau nebeįmanoma – jis jau įsibėgėjęs, geriausiu atveju jį galima tik sušvelninti. Kodėl šylame? Yra mokslininkų, teigiančių, kad Žemė keičiasi nuolat ir tai yra natūralus jos raidos procesas (globalūs atšalimai ir atšilimai taip pat). Pasak Londono universiteto koledžo naftos geologijos kviestinio profesoriaus dr. Martino Keeley, kurio straipsnį publikavo „BBC News“, jei pasaulio klimatas netaptų šiltesnis, tuomet jis darytųsi šaltesnis, ramybės būsena paprasčiausiai neįmanoma. Profesoriaus nuomone, po paskutinio ledynmečio klimatas šiltėja, jūros lygis kyla, tačiau savo istorinių normų ribose. Keičiantis aplinkai fauna ir flora arba prisitaiko, arba išnyksta, gamta sentimentų nepaisoi. Tačiau dauguma mokslininkų pritaria išvadai, kad klimatas keičiasi dėl žmonių ūkinės veiklos – naftos, anglių ir dujų deginimo, miškų kirtimo ir daugybės kitų dalykų, kurie „kaitina“ planetą. Dėl žmonių veiklos didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠD) – anglies dioksino, metano, azoto suboksido, hidrofluoroangliavandenilių, perfluorvandenilių, sieros heksafluorido – koncentracija atmosferoje ir dėl to kyla pasaulinė temperatūra, vandens lygis ir t.t. Jungtinių Tautų ekspertų grupės, tyrinėjančios klimato pokyčius (Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC)) ataskaitoje, paskelbtoje š.m. vasario 2 d., prie kurios dirbo per 600 autorių iš 40 pasaulio šalių, šią priežastį pripažįsta kaip „labai didelę“ – 90 proc. tikimybę. Pasak prof. Arūno Bukančio, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, klimato kaitai išties įtaką daro daugybė veiksnių: astronominiai (Saulės spinduliavimas, Žemės orbitos padėtis, sukimosi greitis), geofiziniai (Žemės gravitacinis ir magnetinis laukai, geoterminė šiluma ir vulkanizmas, etc.) ir vidiniai – atmosferos dujinė sudėtis ir aerozolių kiekis, sausumos reljefas ir paviršiaus struktūra. Tačiau, pasak profesoriaus, staigaus 5 laipsnių temperatūros pokyčio per labai trumpą – 200 metų (1900-2100 m., prognozuojama) laikotarpį negali paaiškinti jokie gamtiniai veiksniai. Šį staigų temperatūros pokytį mokslininkai sieja su XVIII a. įvykusia pramonine revoliucija, su kuria prasidėjo ir didžioji atmosferos teršimo era (IPCC duomenys: pramonės emisijos nuo pramoninės revoliucijos pradžios: http://www.ipcc.ch/present/graphics/2001syr/large/02.01.jpg ; jūros lygio kilimas per paskutinius 300 m.: http://www.ipcc.ch/present/graphics/2001syr/large/05.16.jpg ; temperatūros kitimas 1000 – 2100 m.: http://www.ipcc.ch/present/graphics/2001syr/large/05.24.jpg ). Ką daro žmogus? Tyrimai ir reglamentavimas Kioto protokolas Nors mokslininkai įrodymus dėl žmonių ūkinės veiklos poveikio klimatui pateikė daugiau kaip prieš 30 metų, politikai į problemą dėmesį atkreipė prabėgus 20 metų, kai iniciatyvos ėmėsi Jungtinės Tautos. Jos 1992 m. priėmė Bendrąją klimato kaitos konvenciją, kurios tikslas buvo stabilizuoti ŠD kiekius ties saugia klimatui riba. Prie šios konvencijos prisijungė per šimtą pasaulio valstybių. Kad šalių pritarimas tikslui neliktų vien deklaracija, reikėjo praktiškai įpareigoti valstybes mažinti šiltnamio dujų kiekius pasiūlant konkrečias priemones. Dar po 5-erių metų Japonijoje vykusioje konferencijoje buvo priimtas Kioto protokolas, tapęs pagrindine globalia priemone kovoje su klimato kaita. Protokolas numatė iki 2008-2012 m. sumažinti ŠD išmetimus pasaulyje 5 proc., palyginti su 1990 m. (Lietuvai, kaip ir daugeliui valstybių – 8 proc.). Pasiūlyti ir konkretūs ŠD reguliavimo mechanizmai: >>> Prekyba šiltnamio dujomis (prekyba taršos leidimais; aktuali, kai įmonei labiau apsimoka ne investuoti į ŠD mažinimą, o pirkti kvotas iš kitos įmonės ar šalies), >>> Bendras įgyvendinimas (kadangi neigiamas poveikis klimatui yra globalaus pobūdžio, nepriklauso nuo teritorijos, todėl sudaromos sąlygos šaliai pasirinkti, kaip vykdyti įsipareigojimą – diegti ŠD mažinimo priemones, gausinti ŠD sugėrimą iš atmosferos skatinančias priemones ar investuoti į ŠD mažinimą kitoje valstybėje ir tokiu būdu pasididinti kvotas sau). >>> Švarios plėtros mechanizmas. Protokolą jau ratifikavo 191 šalis, jis taikomas daugiau nei pusei visų pasaulio antropogeninių šiltnamio dujų emisijų. Kuo didesnė šalis, tuo didesnė teršėja, tuo daugiau lėšų reikia siekiant sumažinti ŠD išmetimus. Didžiausios pasaulio šalys ir didžiausios teršėjos – JAV, Kinija, Indija, Rusija. Kinija ir Indija, kaip besivystančios valstybės, iki šiol nebuvo įpareigotos vykdyti susitarimų. Prognozuojama, kad Kinija iki 2010 m. viršys JAV (šiandien didžiausios teršėjos) emisijas. O JAV 2001 m. pasitraukė iš Kioto protokolo ir iki šiol neįsipareigoja mažinti šiltnamio dujų išmetimų, nes, anot JAV prezidento Dž.Bušo, susitarimo vykdymas labai brangiai kainuotų, be to, yra neteisinga, kad jis netaikomas besivystančioms šalims, pvz., Kinijai.
Įdomu tai, kad paskutiniu metu didžiąją dalį stichinėse nelaimėse žuvusių žmonių sudaro Azijos gyventojai (2000-2006 m. jie sudarė 70-80 proc., Europos gyventojai – 10-15 proc., JAV – 3-4 proc., Afrikos – 2-7 proc., Okeanijos – 0,05-0,1 proc.). Sterno atskaita Praėjusių metų spalio mėn. buvo paskelbta ekonomisto, buvusio Pasaulio banko analitiko Nikolo Sterno (Nicholas Stern) studija, kurios išvados pribloškė daugelį politikų. D.Britanijos premjeras T.Blairas sakė: „Tai yra pats svarbiausias dokumentas, kokį esu kada gavęs.“ N.Sternas teigė, kad investuoti į klimato kaitos prevenciją reikia tuojau pat. Nesiėmus drastiškų priemonių, apie 200 mln. žmonių visame pasaulyje dėl sausrų ar potvynių gali likti benamiais, „klimato pabėgėliais“. Kas šeštam trūks geriamojo vandens, išnyks iki 40 proc. augalų ir gyvūnų rūšių. Labiausiai nukentėtų neturtingos šalys, ypač Afrikoje. Nesiėmus priemonių, klimato šilimo pasekmės pasaulio ekonomikos (BVP) augimą gali sumažinti penktadaliu, o investuojant tuoj pat – „tik“ 1 proc. Be to, būtina, kad klimato šilimo mažinimo priemones taikytų ir tokios šalys kaip JAV ir Kinija. Krizei kelią užkirsti gali alternatyvių energijos šaltinių – saulės ir vėjo energijos – naudojimas. Didelę įtaką turės valstybių politikos keitimas ir aplinkosaugos mokesčiai. Anot N.Sterno, apsispręsti dėl Kioto protokolo „įpėdinio“ reiktų kuo greičiau, nelaukiant 2010-2012 m., kai baigsis pastarojo terminas. Ketvirtoji IPCC ataskaita Jungtinių Tautų klimato ekspertai (IPPC) 2007-aisiais skelbia ketvirtąją Klimato kaitos ataskaitą (ją sudaro keturios dalys, trys iš jų jau paskelbtos, ketvirtoji (apibendrinančioji) – bus pristatyta lapkričio 16 d.). Šią keturių dalių ataskaitą šešerius metus rengė apie 4 000 mokslininkų ir autorių iš 130 šalių. Ataskaitose pateikiami įvairūs klimato kaitos stebėjimo tyrimai ir evoliucijos modeliai, tiriama proceso įtaka gamtai ir žmogui, jų galimybės prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, taip pat klimato kaitos švelninimo galimybės. Naujausioje, gegužę paskelbtoje IPPC ataskaitos dalyje, teigiama, kad imantis priemonių pasaulio temperatūrą galima stabilizuoti ties lygiu, 2,8 °C aukštesniu nei buvo prieš atsirandant pramonei. Norint tai pasiekti, reikia CO2 emisijas sumažinti 60 proc., palyginti su 2000 m. Tuomet pasaulio BVP kasmet mažėtų apie 0,12 proc., o tai, ekonomistų vertinimu, nekenksminga. Tačiau ir toks atšilimo lygis darytų įtaką: trūktų vandens šimtams milijonų žmonių, didžiulius plotus nusiaubtų potvyniai, o apie 30 proc. biologinių rūšių atsidurtų prie išnykimo ribos. Bet nesiimant priemonių mirčių ir kitokių nelaimių būtų žymiai daugiau. Diagrama iš ankstesnės, 2001 m. skelbtos trečiosios IPCC ataskaitos, rodo, kaip CO2 emisijų sumažinimas paveiktų klimatą: nors pasaulinė temperatūra ir CO2 koncentracija stabilizuotųsi per kelis šimtmečius, vandens lygis ir toliau kiltų:
ES ES buvo kritikuojama už tai, kad, nelaukdama IPCC ataskaitos, 2007 m. sausį paskelbė Energetikos strategiją, kuri, be energetinės vienybės kalbant su trečiosiomis šalimis, „švarios“ energijos plėtros ir energijos taupymo, reglamentavo ir CO2 emisijų mažinimą visoje ES 20 proc. iki 2020 metų, palyginti su 1990 m. To, ekspertų nuomone, turėtų užtekti, kad globalus temperatūros pakilimas neviršytų 2 °C. Skelbiant šią strategiją su CO2 mažinimo kriterijais ES buvo kaltinama ne tiek besirūpinanti aplinkosauginiais reikalais, kiek siekianti politinių tikslų ir galios pasaulinėje arenoje. Paskelbus IPCC ataskaitą vasario mėn., ES aplinkos ministrai pritarė planams CO2 mažinti ne 20, o 30 proc. su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios šalys paseks jų pavyzdžiu. Įsipareigojimas taps ES kovos su klimato kaita strategijos pagrindu po 2012 metų, kai nustos galioti dabartinio Kioto protokolo emisijos mažinimo tikslai. Prieš Vokietijoje vykusį G8 susitikimą birželio pradžioje, kuriame klimato kaitos klausimas buvo vienas svarbiausių, JAV ir Kinija deklaravo savo pozicijas dėl klimato kaitos. Nors buvo tikėtasi, kad JAV paskelbs konkrečius įsipareigojimus mažinti šiltnamio dujų emisijas, to neįvyko. Dž.Bušo pristatytoje ilgalaikėje klimato kaitos strategijoje buvo keliamas uždavinys sukviesti visas daugiausia ŠD išmetančias šalis ir nustatyti visuotinę užduotį. Antra didžiausia teršėja Kinija savo pirmajame nacionaliniame klimato kaitos plane pabrėžia pasiryžimą spręsti problemą, tačiau ne ekonominio augimo sąskaita. Kinija sieks sumažinti energijos vartojimą 20 proc. iki 2010 m. ir padidinti atsikuriančios energijos gamybą. Europos Sąjungą galima kaltinti ir politinės galios siekiu pasaulyje, ir populistine retorika bauginant žmones pasaulio pabaiga, tačiau faktai dėl to nesikeičia – globali temperatūra kyla toliau. Dabar yra svarbu pasauliniu mastu susitarti dėl prevencinių priemonių – kaip stabdyti šilimą ir kaip prisitaikyti tolimoje perspektyvoje. Kiti tyrimai ir sprendimai Šiandien faktiškai kiekviena šalis vykdo savo klimato kaitos ir jos poveikio tyrimus, numato galimus nuostolius ir ieško sprendimų. Šalys jau skaičiuoja, kiek joms kainuotų konkrečių priemonių taikymas. Pavyzdžiui, Vokietijos Ekonominių tyrimų institutas apskaičiavo, kad iki 2050 m. šaliai reikės 800 mlrd. eurų – žemės ūkio žalai kompensuoti, papildomoms išlaidoms apsirūpinti energija ir prisitaikymui prie naujų sąlygų. Dabar viešai akcentuojama klimato kaitos „stabdymo“ priemonė mažinant emisijas (oficialioji ES, Kinija, Rusija, Australija) ir faktinis prisitaikymas – t.y. keičiantis sąlygoms, atitinkamai adaptuotis prie jų – nėra vienintelė. Yra ir kitokių nuomonių, kai akcentuojamas „kardinalus“ pristaikymas. Pavyzdžiui, anksčiau minėto prof. Martino Keeley, paskelbusio straipsnį „BBC News“, nuomone, reiktų susitaikyti su besikeičiančio klimato neišvengiamybe ir galvoti apie žmonių, gyvenančių pajūrio teritorijose, perkėlimą į žemyno aukštumas, nes pajūris yra pasmerktos užtvindymui (tarp jų ir Nyderlandai). Taip pat galvoti apie Viduržemio žemės ūkio kultūrų perkėlimą į šiaurines Europos teritorijas, šaltųjų teritorijų (Grenlandijos) rekultivavimą, sausringųjų regionų apsodinimą miškais. Mokslininkai ieško ir „pigesnių bei efektyvesnių“ būdų prisitaikyti. Pavyzdžiui, Rusijos mokslų akademijos akademikas Jurijus Izraelis š.m. gegužę spaudos konferencijoje paskelbė naują priemonę pasaulinei temperatūrai mažinti. Jo nuomne, 10-14 km aukštyje į žemutinės stratosferos sluoksnius purškiant aerozolį, turintį sieros, pastaroji atspindėtų saulės radiaciją ir tokiu būdu būtų galima pasaulinę temperatūrą atvėsinti 1-1,5 °C. Pasak mokslininko, tai nebūtų alternatyva Kioto protokolui, o pigesnis ir efektyvesnis būdas bendroje kovoje su klimato kaita.
Reglamentavimas LT
Kaip minėta, šiuo metu pagrindinis tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis klimato kaitą, yra Kioto protokolas. Dauguma Europos Sąjungos šalių jau pasitvirtino arba dar rengia nacionalines klimato kaitos strategijas ar įstatymus. Pavyzdžiui, Danijoje Kioto protokolo įsipareigojimai legitimizuoti įkėlus juos į Strategiją dėl klimato kaitos, o Jungtinė Karalystė yra viena pirmųjų, labai detaliai reglamentuojančias taisykles dėl prekybos ŠD leidimų sistemos (2005 m.), taip pat įstatymą dėl klimato kaitos (2006 m.) priėmusi valstybė. Lietuvoje šiuo metu yra parengta Klimato kaitos įstatymo koncepcija. Aplinkos ministerija informavo, kad liepos mėnesį bus skelbiamas pakartotinis viešasis konkursas įstatymui parengti. Įstatymas reglamentuos veiklos rūšis, kurioms vykdyti reikalingi taršos leidimai, sąlygas jiems gauti ir jais disponuoti; numatys valstybės institucijų atsakomybę, teises ir pareigas organizuojant ir kontroliuojant priemones, skirtas ŠD išmetimui mažinti ir joms šalinti; taip pat bus numatyta atsakomybė įstatymo nevykdantiems asmenims. Įstatymas naujų institucijų ir naujų reikalavimų nesukurs. Jis sudarys sąlygas mažesnėmis sąnaudomis įgyvendinti jau prisiimtus Kioto protokolo įsipareigojimus. Naujausia strateginė studija klimato kaitos tema Lietuvoje – šį mėnesį paskelbtas išsamus mokslininkų darbas „Klimato kaitos poveikio šalies ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui ir žmonių sveikatai įvertinimo studija ir pasekmių švelninimo strateginis planas“ (dokumentų paketas: Įvadas, Baltija, Bioįvairovė, KLIMATAS, Miškai, Sveikata, Vandens ištekliai, Žemės ūkis, Strateginis planas), kuriame vertinamas klimato kaitos poveikis gamtai (ir žmogui). Tyrime taip pat numatomos priemonės, kurių reiktų imtis siekiant sumažinti klimato kaitos pasekmes šalyje, taip pat finansinė jų išraiška – apie 200 mln. Lt. Pavyzdžiui, jūros kranto zonos ir jūros ekosistemų bei biologinės įvairovės apsaugai stiprinti reikėtų 2 mln. litų, efektyvioms drėkinimo sistemoms projektuoti ir sukurti ūkiuose, auginančiuose jautriausius kritulių kiekio pokyčiams augalus, – 15 mln. litų, rekomendacijų apie besikeičiančiam klimatui tinkamesnių žemės ūkio augalų rūšių (ypač sausroms atsparių) introduktyvumą parengimui – 50 mln. litų ir pan. Kas toliau? Gruodžio mėnesį Jungtinės Tautos kviečia visus aplinkos ministrus į susitikimą Balyje. Kitais metais klimato kaitos klausimu rengiamas viso pasaulio lyderių susitikimas.
europedirect.lt inf. |