Europe_Direct_Logo Europos informacijos centrai Lietuvoje
      youtube | |   svetaines_medis
euractiv_com

youtube youtube
Skaičiuojama nuo:
2007-02-05
Iš viso apsilankė:
1235070
Šiandien apsilankė:
321
Dabar naršo:
25

Partneriai:


Titulinis > Naujienos > APLINKA_KLIMATAS > Straipsnis
Aplinka Klimatas


2011-09-22
B. Obamos klimato pasiuntinys sukėlė abejonių dėl Kioto protokolo

Prezidento Barako Obamos vyriausiasis klimato kaitos derybininkas pareiškė susirūpinimą dėl Kioto protokolo ateities, tuo sukeldamas abejonių, susijusių su pagrindiniu tarptautinių derybų dėl klimato kaitos, įvyksiančių gruodžio mėnesį Pietų Afrikoje, punktu.

 

JAV pasiuntinys dėl klimato kaitos Todas Sternas (Todd Stern) sakė, kad Europos Sąjunga yra vienintelė likusi „stambi dalyvė“, kuri galėtų paremti protokolo tęstinumą po 2012 m., kai baigs galioti protokolo  nuostatos. Kitų šalių paramos stoka lemia, kad būsimosios derybos Durbane gali būti nesėkmingos. Kioto protokolas yra tarptautinis susitarimas, jame nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos limitai šalims, kurios 1997 m. jį pasirašė Japonijos mieste Kiote.

Kioto protokolas yra vienintelė sutartis, kuri įpareigoja beveik visas pramonines pasaulio šalis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, tačiau T. Sternas sukėlė abejonių dėl protokolo ateities.

„Manau, kad iš stambiausių Kioto protokolo dalyvių ES vienintelė vis dar svarsto pasirašyti tam tikros formos įsipareigojimą antrajam laikotarpiui. Japonija tikrai nepasirašys, Rusija, Kanada nepasirašys, ir vargu ar tai padarys Australija“.

Ligi šiol tai aiškiausia vieno iš įtakingiausių asmenų užuomina dėl kalbų, kad derybos gali užsitęsti, jei jose nebus atsisakyta Kioto protokolo.   

Užkulisiuose dauguma ekspertų kalba, kad diskusijos dėl protokolo ateities, tikėtina, bus bevaisės. Neseniai buvęs Britanijos vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais seras Deividas Kingas (David King)„Guardian“ sakė, kad protokolo reikia atsisakyti, nes jis tik kliudo pasiekti naują tarptautinį susitarimą, kuriuo būtų  siekiama mažinti pasaulinį atšilimą.   

Protokolo ateitis – pagrindinis klausimas Jungtinių Tautų klimato derybose, nes dauguma didelių besivystančių šalių sulygo, kad 1997 m. sutartis privalo tęstis kaip bet kuri būsimos klimato kaitos sutarties sąlyga.     

Šios besivystančios šalys pyksta, kad turtingos šalys svarsto atsisakyti sunkiai iškovoto protokolo, jos primygtinai teigia, jog protokolas privalo tapti bet kokios būsimos sutarties pagrindu.

Nesutarimai tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių atsisakyti ar ne protokolo buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl aukščiausiojo lygio susitikime Kopenhagoje 2009 m. nepavyko pasiekti aiškaus susitarimo.

JAV nedalyvauja Kioto protokolo diskusijose, nes jos niekada nebuvo ratifikavusios šio susitarimo, o dabartinė administracija laikosi savo pirmtakų pozicijos ir sako, kad to nedarys. 

Tačiau didžiausios pasaulio ekonomikos vyriausiojo derybininko dėl klimato kaitos T. Sterno požiūris yra labai reikšmingas debatuose dėl galimų būsimų tarptautinių priemonių. 

„Kioto protokolas yra viena iš sunkiausių, jei ne pati sunkiausia derybų dalis“, – pripažino T. Sternas. „JAV nedalyvauja šiose diskusijose, bet tai, kas nutiks protokolui, susiję su galimybe susitarti dėl būsimų klimato kaitos režimų, o tai vis dar prieštaringi ir sudėtingi dalykai.“

T. Sternas teigė, kad neseniai JAV dalyvavo tarptautiniuose „pokalbiuose dėl būsimų klimato kaitos režimų“ norint kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir svarstė klausimą, ar turėtų būti vienas pasaulinis emisijų mažinimo režimas, ar toks, kuris galėtų egzistuoti kartu pratęsdamas Kioto protokolą. Buvo aptarti ir klausimai, ar būsimasis režimas turėtų būti privalomas.

Tačiau T. Sternas sakė, kad nebuvo jokių diskusijų dėl to, kad būtų rastas būdas, kaip pasiekti, kad liktų mažiau šalių, nedalyvaujančių JT procese. Kai kurios šalys konfidencialiai kritikavo JT procesą dėl derybų nelankstumo ir biurokratiškumo.    

 

T. Sternas perspėjo, kad Jungtinės Valstijos nepritars naujam klimato kaitos režimui, kuriame kai kurioms šalims bus „atsarginių landų“,  ir užsiminė, kad šalys, vadinamos „besivystančiomis“, turėtų taip pat įsipareigoti dėl emisijų mažinimo.

„Negali remtis šalių kategorijomis, kurios buvo aiškios 1992 m. (kai buvo pasirašytas pirminis Kioto protokolo susitarimas)“, – sakė jis. Šiame pirminiame susitarime JT bendrosios klimato kaitos konvencija , kurią pasirašė ir Jungtinės Valstijos, ekonomikos, tokios kaip Kinija, Indija ir Brazilija, buvo įvardintos kaip besivystančios ir taip išvengė įsipareigojimų mažinti emisiją.  

Tačiau, JAV nuomone, per pastaruosius du dešimtmečius greitas šių ekonomikų augimas pakeitė tarptautinį vaizdą.

T. Sterno žodžiai buvo ženklas, kad sparčiai besivystančios ekonomikos, tokios kaip Kinija, kuri pagal gamybos apimtis yra antroji pasaulyje, privalo teisiškai įsipareigoti, jei ir JAV nuspręs tai padaryti.   

Derybų metu Kopenhagoje ir pernai Kankūne Kinija, Indija ir dar kelios sparčiai besivystančios ekonomikos pritarė būsimų augančių emisijų ribojimui, bet neįsipareigojo visiškai mažinti emisijas, todėl susitarimas neturi aiškiai apibrėžto teisinio sutarties statuso, kaip Kioto protokolas. 

T. Sternas pabrėžė, kad jis nėra „pesimistiškai“ nusiteikęs dėl pažangos perspektyvos Durbane siekiant susitarti tarptautinio klimato kaitos mažinimo klausimu.    

Niekas nesitiki, kad šiemet bus pasirašytas naujas, svarbus susitarimas. Kitų metų pabaigoje Rio de Žaneire įvyks kita, didesnė, konferencija.  

Fiona Harvei (Fiona Harvey) „Guardian‘ui“

 

KITI ŽINGSNIAI

2011 m. lapkričio 28 d.- gruodžio 9 d.: Aukščiausiojo lygio susitikimas Durbane, Pietų Afrikoje (angl. COP17).

 

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/climate-environment/obamas-climate-envoy-casts-doubt-kyoto-protocol-news-507781




EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina.