Europos informacijos centrai Lietuvoje |
|
|||||||
Skaičiuojama nuo:
2007-02-05
Iš viso apsilankė:
1235070
Šiandien apsilankė:
321
Dabar naršo:
25 Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > APLINKA_KLIMATAS > Straipsnis
Aplinka Klimatas Ataskaita: Europos vandenynai keičiasi precedento neturinčiu greičiu Klimato kaitos ir Europos jūrų ekosistemos mokslinių tyrimų (CLAMER) projekto ataskaitoje įspėjama, kad tirpstant ledynams, kylant temperatūrai ir dėl klimato kaitos migruojant jūrinei gyvybei, Europos jūros keičiasi precedento neturinčiu greičiu.
Mokslininkai išnagrinėjo nemažai ES finansuojamų mokslinių tyrimų dėl klimato kaitos poveikio Europos jūrų aplinkai ir nustatė spragas bei prioritetus ateities tyrimams. „Kaita yra aiškiai matoma ir kur kas greitesnė, negu manome, kad galėtų būti“, – sakė Karlas Heipas (Carlo Heip), CLAMER projekto pirmininkas ir pagrindinis ataskaitos autorius. Per pastaruosius 25 metus tirpstant Arkties jūros ledui jūrų vandens temperatūra pakilo. Ataskaitoje teigiama, kad kylančio jūrų lygio ir padidėjusių vėjų derinys sudaro 15 proc. Europos pakrančių erozijos. Joje priduriama, kad šilimas per pastaruosius 25 metus, palyginti su XX a. vidurkiu, paspartėjo beveik 10 kartų. Nuo 1986 m. iki 2006 m. Europos jūros paviršiaus temperatūra kilo nuo trijų iki šešių kartų daugiau, negu pasaulinis vidurkis. „Scenarijaus modeliavimas rodo, kad iki XXI a. pabaigos Baltijos jūros temperatūra gali būti pakilusi nuo dviejų iki keturių laipsnių Celsijaus, Šiaurės jūros – 1,7 laipsnio, Biskajos įlankos – nuo 1,5 iki 5 laipsnių“, teigiama ataskaitoje. Tirpstančio ledo lytys ir ledynai kelia dar daugiau netikrumo. Dabartiniais skaičiavimais, 2100 m. Europos jūrų lygis gali pakilti 60 cm, o kai kuriose Britanijos pakrančių srityse – net iki 1,9 m. Jūros lygio kilimas kelia grėsmę visoms žemoms Europos vietovėms, tačiau tokios valstybės kaip Britanija, Prancūzija ir Nyderlandai gali būti mažiau pažeidžiamos, kadangi yra pakankamai turtingos, kad įgyvendintų pakrančių apsaugos priemones. Atsirado pakitimų ir jūrų mitybos grandinėje, kadangi nemažai organizmų per sezoninius Arkties vandens takus, neužgrūstus ledų, migravo iš Atlanto vandenyno į Ramųjį. Ataskaitoje teigiama, kad rūšys, klestinčios viename vandenyne, gali sutrikdyti kito ekosistemas. Pasak Bremeno universiteto ir JAV sniego ir ledo duomenų centro, buvo prognozuojama, kad šią vasarą Arkties jūros ledas tirps labiau, negu kada nors iki šiol. 32 metų palydovų ataskaitose matoma, kad penki didžiausi Arkties tirpimai užfiksuoti per pastaruosius penkerius metus, tikriausiai taip įvyko dėl klimato kaitos ir oro derinio. „Neužšalanti Arktis vasarą jau greitai bus tikrovė“, – sakė Kimas Holmenas (Kim Holmen), Norvegijos poliarinio instituto mokslinių tyrimų vadovas. EurActiv su“Reuters“
Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. rugsėjo 14 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/climate-environment/europes-oceans-changing-unprecedented-rate-report-news-507625 EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |