Europe_Direct_Logo
      youtube | |   svetaines_medis

youtube youtube

Partneriai:


Titulinis > Naujienos > INFORMACINE_VISUOMENE > Komisija konsultuojasi, kaip interneto amžiuje geriausiai pasinaudoti televizijos ir filmų galimybėmis
Informacinė visuomenė


2011-07-14
Komisija konsultuojasi, kaip interneto amžiuje geriausiai pasinaudoti televizijos ir filmų galimybėmis

Skaitmeninė technologija ir internetas sparčiai keičia audiovizualinių kūrinių gamybos, pardavimo ir platinimo būdus. Vis dažniau vartotojai nori įvairiausius vaizdo kūrinius žiūrėti bet kur ir bet kada per kurį vieną iš daugybės įrenginių (televizorių, asmeninį kompiuterį, žaidimų pultą, įvairius mobiliuosius prietaisus).

Verslo modeliai turi sparčiai evoliucionuoti, kad neatsiliktų nuo vis greitesnio technologijų pokyčių tempo. Sparčiai tobulėjančios technologijos teikia naujų galimybių kūrėjams ir platintojams, lemia naujus vartotojų lūkesčius ir galiausiai skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Už vidaus rinką atsakingo Komisijos nario Michelio Barnier iniciatyva (jai pritarė už Skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes ir už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou), Europos Komisija paskelbė žaliąją knygą, kad sužinotų nuomones, kaip Europoje pasinaudoti šiomis galimybėmis ir užtikrinti skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimo pažangą.

Žalioji knyga – tai pagrindas diskusijoms, ar ir kaip reikia pritaikyti teisės aktus, kad Europos pramonės sektorius galėtų kurti naujus verslo modelius, kūrėjai rastų naujų platinimo kanalų, o Europos vartotojai turėtų geresnę prieigą prie turinio visoje Europoje. Laukiama visų susidomėjusių šalių nuomonių apie įvarius audiovizualinių kūrinių, pavyzdžiui, filmų, dokumentinių filmų, televizijos vaidybinių filmų, animacinių filmų ir t. t., platinimo internetu aspektus. Atsakymus galima pateikti iki 2011 m. lapkričio 18 d.

Komisijos narys M. Barnier sakė: „Noriu užtikrinti, kad europiečiai galėtų pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis. Man svarbu sužinoti visų susijusių suinteresuotųjų šalių – kūrėjų, atlikėjų, gamintojų, platintojų ir vartotojų – nuomones. Šių konsultacijų rezultatai svariai papildys mano rengiamas iniciatyvas, įskaitant teisės akto pasiūlymą dėl kolektyvinio autorių teisių licencijavimo, 2001 m. Informacinės visuomenės direktyvos nustatytos sistemos nagrinėjimą ir Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos persvarstymą.“

Žaliąja knyga inicijuojamos diskusijos daugybe įvairių klausimų:

–       vertinamas audiovizualinio sektoriaus pokyčių, susijusių su interneto revoliucija, tempas ir kaip geriausia spręsti dėl to kylančias problemas, taip pat kaip geriau pasinaudoti galimybėmis, kurias skaitmeninė bendroji rinka suteiks kūrėjams, sektoriui ir vartotojams, pavyzdžiui, naujais verslo modeliais, daugiau interneto paslaugų ir geresniu atlyginimu teisių turėtojams;

–       aptariamas audiovizualinių kūrinių platinimo internetu teisių suteikimas. Reikia įvertinti šios srities problemų mastą, tikslų tokių problemų pobūdį ir politikos galimybes, kurios galėtų būti svarstomos;

–       keliamas klausimas, ar ES lygmeniu turėtų būti taikomos papildomos priemonės, kad autoriai ir atlikėjai gautų tinkamą atlyginimą už internete naudojamus kūrinius ir pastatymus, kurių teises jie turi;

–       taip pat svarstomas tam tikras audiovizualinių kūrinių naudojimas, pavyzdžiui, kino paveldo įstaigų viešosios politikos misija ir neįgalių asmenų prieiga prie kultūros medžiagos.

Konsultuojantis gauti atsakymai papildys Komisijos vertinimą, ar reikia imtis priemonių, kad ES piliečiai, internetinio turinio teikėjai ir teisių turėtojai galėtų pasinaudoti visomis skaitmeninės bendrosios rinkos galimybėmis, taip pat rengiamą Komisijos pasiūlymą racionalizuoti kolektyvinį teisių administravimą.

Pagrindiniai faktai

Europos kultūros pramonės, įskaitant audiovizualinį sektorių, įnašas į ES ekonomiką didelis – sektoriuje sukuriama apie 3 proc. ES BVP (tai prilygsta 500 mlrd. EUR metinei rinkos vertei) ir dirba maždaug 6 mln. darbuotojų. Be to, sektorius atlieka svarbias, ypač prietaisų ir tinklų, inovacijų skatinimo funkcijas. ES televizijos žiūrovų auditorija antra pagal dydį pasaulyje, čia pastatoma daugiau filmų nei bet kuriame kitame pasaulio regione ir teikiama daugiau kaip 500 interneto vaizdo paslaugų.

2007–2013 m. pagal Europos Komisijos programą MEDIA į Europos kino pramonę investuojama 755 mln. EUR (nuo programos pradžios 1991 m. iš viso skirta daugiau nei 1,5 mlrd. EUR). Šiuo finansavimu siekiama geriau platinti ir aktyviau populiarinti Europos filmus ir didinti sektoriaus konkurencingumą. Vienas iš jo tikslų – audiovizualinių kūrinių platinimą internetu remti, pavyzdžiui, per užsakomųjų vaizdo programų paslaugų platformas. Žr. http://ec.europa.eu/culture/media/programme/newtech/vod_dcc/list/index_en.htm

Komisijos žalioji knyga paskelbta įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“, Bendrosios rinkos aktą[1], taip pat Komisijos intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo strategiją (žr. IP/11/630) ir Europos skaitmenine darbotvarke (žr. IP/10/581).

Taip pat žr. (MEMO/11/502).

Konsultacijos nuoroda

http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2011/audiovisual_en.htm




Europos Komisijos inf.