Rinkose buvo tikimasi išgirsti apie antrosios finansinės paramos labiausiai įsiskolinusiai euro zonos valstybei – Graikijai – dydį ir intensyvumą, kadangi Ispanija ir Italija jau taip pat pradėjo baimintis dėl savo padėties.

Šių valstybių susirūpinimas dar padidėjo, kai Europos centriniam bankui ir nacionalinėms finansų ministerijoms nepavyko susitarti dėl privataus sektoriaus vaidmens antrajame Graikijos gelbėjimo plane.

Po pirmadienį (liepos mėn. 11 d.) aštuonias valandas užsitęsusių derybų finansų ministrai iš septyniolikos šalių, naudojančių bendrą ES valiutą, kalba apie dvi finansinės paramos Graikijai galimybes – pirkti Graikijos obligacijas atvirojoje rinkoje (obligacijų supirkimas – bond buybacks) arba  perkelti Graikijos skolą ant privataus sektoriaus pečių.

Obligacijų supirkimo klausimas, kuris šių metų pradžioje buvo atmestas dėl Vokietijos ir Olandijos nepritarimo didinti Graikijos suverenios skolos poveikį savo mokesčių mokėtojams, vakar vėl buvo iškeltas į paviršių. Minėtos dvi valstybės pasakė, kad persvarstys savo poziciją.

Tačiau ministrai visų kortų neatskleidė. ES ekonomikos komisaras Olis Renas (Olli Rehn) sakė, kad pasirengimas suteikti naują finansinę paramą Graikijai įgaus formą, kai rugsėjo mėn. bus išmokėta kita paramos dalis.  

Regis, kad toks požiūris formuojamas aukštesniuose sluoksniuose, kadangi naujoji TVF vadovė Kristina Lagarde (Christine Lagarde) vakar įspėjo, jog prieš suteikiant antrąją finansinę paramą, Graikija turi pasistengti labiau sumažinti savo biudžeto deficitą.

Euro grupės vadovas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) sakė manantis, kad liepos mėn. pabaigoje bus surengtas skubus finansų ministrų susitikimas.  

Obligacijų supirkimo klausimas buvo iškeltas po aršių kovų dėl privataus sektoriaus vaidmens Graikijos gelbėjimo procese. Anksčiau Prancūzija buvo siūliusi permesti 70 proc. Graikijos skolos, kurios mokėjimo terminas – 2014 m. pabaiga.

Nors jų pasiūlymą sektorius sutiko aršiai prieštaraudamas, Prancūzijos finansų ministras Francua Baroinas (François Baroin) sakė, kad ši galimybė vis dar neatmesta.  

Euro zonos grupės pirmininkas Ž. K. Junkeris sakė, kad „privatus sektorius bus įtrauktas“ į antrąjį finansinės paramos Graikijai etapą, jis pridūrė, kad netrukus viskas bus detaliai išdėstyta.

Europos centrinis bankas taip pat nepritaria privataus sektoriaus įtraukimui, kadangi baiminasi, jog tai gali paskatinti kredito reitingų agentūras paskelbti Graikijai bankrotą.

Centriniam bankui jau nusibodo išpirkinėti Graikijos skolą žemomis palūkanų normomis, siekiant išgelbėti jos ekonomiką nuo žlugimo. Banko politika išpirkti Graikijos suverenią skolą beveik nesulaukia palaikymo Europos Sąjungoje. Vokietija, turinti 27 proc. akcijų Europos centriniame banke, yra ypač nepatenkinta.

Išplečiamas Europos finansinio stabilumo fondo mastas

Tačiau vakarykščių derybų išvados vis dėlto yra miglotos, kadangi pareigūnai nutarė padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (European Financial Stability Facility – EFSF) – laikino gelbėjimo fondo, šiuo metu finansuojančio paramą Graikijai ir Airijai, mastą.

„Ministrai yra pasirengę imtis papildomų priemonių, kurios padidintų euro zonos gebėjimą atsispirti šiam užkratui“, – po susitikimo sakė Ž. K. Junkeris.

Jis pridūrė, kad netrukus ministrai gaus pasiūlymus dėl Europos finansinio stabilumo fondo veiklos patobulinimo  – pavyzdžiui, dėl paskolų termino pailginimo ir palūkanų normų sumažinimo.

Pareigūnų pasiūlymus padvigubinti 440 mlrd. eurų vertės Europos finansinio stabilumo fondą atmetė Vokietijos finansų ministras. 

„Tai yra įprasti gandai, neturintys nieko bendra su realybe“, – žurnalistams sakė Volfgangas Šaublė (Wolfgang Schäuble).  

O Graikija dar labiau skendi recesijoje, kadangi centrinės valdžios deficitas padidėjo beveik trečdaliu ir išmušė šalį iš vėžių siekti tarpinių biudžeto tikslų, nustatytų ES ir TVF.

ES pastangos išvengti šių aplinkybių išplitimo, regis, buvo šiek tiek pavėluotos, kadangi Italijos, Ispanijos ir net Belgijos obligacijų pajamingumas ir toliau augo dėl netikrumo dėl euro.

Italija, kurios rinkos nuolat smunka, yra ypač susirūpinusi dėl to, kad jos skola, po Graikijos, yra didžiausia euro zonoje.

Stebėtojai teigia, kad Vokietija nenoriai mokės finansinę paramą Italijai, kurios ekonomika yra du kartus stipresnė, nei krizės ištiktų Graikijos, Portugalijos ir Airijos kartu sudėjus.

Siekdama spręsti tolesnės finansinės paramos galimybės klausimą vakar ES nusprendė, kad Europos finansinio stabilumo fondą pakeis nuolatinės paramos fondas, pavadintas Europos stabilumo mechanizmu.

Fondas, kurio maksimalūs skolinimo pajėgumai bus 700 mlrd. eurų, pradės veikti 2013 m. liepos mėn. 1 d.

KITI ŽINGSNIAI

   Liepos mėn. pabaiga:galimas skubus euro zonos susitikimas dėl Graikijos.

   Rugsėjo mėn.: Graikija gaus kitą ES/TVF paramos dalį.

   2013 m. liepos mėn. 1 d.: Pradės veikti Europos stabilumo mechanizmas (European Stability Mechanism).

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. liepos 12 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/euro-finance/euro-takes-beating-second-greek-rescue-hold-news-506473

Published: 12 July 2011