Europos Sąjungos (ES) aukštoji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrina Ešton (Catherine Ashton) sako, kad pasaulyje nėra idealios ir visiškai įgyvendintos demokratijos, dėl to valstybės nuolat yra demokratijos kelionėje.

Sveikindama baigiamojo Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai renginio dalyvius, ES diplomatijos vadovė pasidžiaugė prieš dešimtmetį įsteigta organizacija, demokratinių vertybių paskelbimu universaliomis.

"JAV valstybės sekretorė H. Klinton teigė, kad demokratija klesti tuomet, kai ją remia kitos tautos. Labai norėčiau patvirtinti šį teiginį, nes atstovauju organizacijai, susidedančiai iš 27 valstybių demokratijų, ir manau, kad mes kasdien patvirtiname šį teiginį. Susirinkome mokytis ir dalintis mintimis, nes nėra idealios demokratijos pasaulyje ir nėra visiškai įgyvendintos demokratijos. Kiekviena nacionalinė demokratija yra vystymosi kelyje", – kalbėjo K. Ešton.

Jos teigimu, demokratijos kelionė geriausia tada, kai dalijamasi demokratija. Aukšta ES pareigūnė priminė 1993-iaisiais Kopenhagoje vykusią Europos Vadovų Tarybą, kur buvo pasakyta, jog nė viena šalis negali prisijungti prie ES tol, kol nebus demokratinė valstybė, ir 2004-uosius metus, kai prie Bendrijos prisijungė dešimt valstybių.

"Manau, kad ES puikiausiai įgyvendina demokratijų rėmimo strategiją. Ir aš ją remiu per visą savo profesinį gyvenimą. Esame tuo įsitikinę ir tai skatiname ir už ES ribų. Lisabonos sutartis, kurią paminėjo ponas Ažubalis, tai aiškiai patvirtina", – sakė K. Ešton.

ES diplomatijos vadovė teigė esanti įsitikinusi, kad demokratijoje neegzistuoja bendri principai, nenustatytas vienas modelis, o demokratija kiekvienoje valstybėje pritaikoma individualiai. Be to, kaip pažymėjo, K. Ešton, demokratijos vietos lygmeniu reikia norėti, jos negalima primesti, labai sunku įgyvendinti demokratiją be vystymosi arba atvirkščiai. Ji įvardino tokius demokratijos privalumus, kaip investicijų pritraukimą, darbo vietų sukūrimą.

"Ekonominis užtikrintumas sudaro sąlygas žmonėms dalyvauti demokratijoje ir ją remti. Esame įsitikinę, kad demokratija – tai daug daugiau nei balsavimas už naujas vyriausybes. Manau, kad (…) tai yra žinojimas, jog rinkimai suteikia galimybę sukurti plačią demokratinių institucijų ir valstybės tarnybos sistemą, įskaitant nepriklausomus teismus, policiją, tikrą demokratinę kultūrą, atskleidžiamą per gyvybingą ir laisvą spaudą. Tai taip pat rodo, kaip visuomenė rūpinasi pažeidžiamais žmonėmis. Demokratija natūraliai tampa akcijomis, veiksmais, kuriuos remiame visame pasaulyje", – teigė ES aukštoji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo
politikai.

K. Ešton detalizavo, kad, įgyvendinant ES projektus, kuriems per pastaruosius 10 metų buvo skirta 0,5 mlrd. eurų, šiuo metu Moldovoje tobulinami rinkimų įstatymai, stiprinama politinių partijų sistema Tadžikistane, Azerbaidžane ir Ganoje moterys įtraukiamos į politinį procesą, tokios pat teisės suteikiamos jaunimui Kirgizijoje, stiprinamas pasitikėjimas rinkimų procesu Bangladeše ir Filipinuose, 20 civilių misijų mokomi policininkai ir muitininkai.

"Kai ES mato, kai paminamos demokratinės vertybės, ji tiesiai tą pasako", – teigė viešnia ir siūlė naują ambicingą ES politiką, kuri remtųsi partneryste su 16 valstybių Rytuose ir Pietuose, skatintų demokratiją ir klestėjimą.