Pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemone bus finansuojami tarpvalstybiniai energetikos, transporto ir informacinių technologijų projektai, kad mūsų vidaus rinkos pagrindas sutvirtėtų; daug daugiau lėšų teks moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų investuojama į mūsų konkurencingumą; ir daug daugiau lėšų bus skiriama Europos jaunimui – tai tik keli naujų Komisijos pasiūlymo aspektų pavyzdžiai.

Šis novatoriškas ES biudžetas tebėra kryptingas: bendra kitiems septyneriems metams siūloma suma yra 1 025 mlrd. eurų įsipareigojimų (1,05 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų) ir 972,2 mlrd. eurų mokėjimų (1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų).

Už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas Komisijos narys Januszas Lewandowskis paaiškino: „Kai visoje ES taikomos fiskalinės ribojamosios priemonės, Komisija pateikė plataus užmojo, bet realistišką kitos daugiametės finansinės programos pasiūlymą: racionaliai perskirstę biudžetą, sukūrėme galimybes finansuoti naujas prioritetines sritis, tokias kaip tarpvalstybinė energetikos ir transporto infrastruktūra, moksliniai tyrimai ir plėtra, švietimas ir kultūra, išorės sienų apsauga ir mūsų pietinių ir rytinių kaimynių stiprinimas. Be to, atnaujinome beveik visas politikos sritis – supaprastinome savo programas ir numatėme daugiau lėšų panaudojimo sąlygų.“.

Žr. lentelę priede

Siekiame ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

Nauja Europos infrastruktūros tinklų priemone siekiama padidinti visos Europos infrastruktūros projektų vertę. Preliminariai numatyta, kad 40 mlrd. eurų iš šios priemonės ir dar 10 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo bus skiriama transporto, energetikos ir informacinių bei ryšių technologijų projektams, kuriais siekiama visoje Europoje sukurti daugiau jungčių.

Dėl šių ekonomikos augimą skatinančių jungčių bus lengviau patekti į vidaus rinką ir išnyks tam tikrų ekonomikos „salų“ izoliacija. Europos infrastruktūros tinklų priemonė suteikia galimybių taikyti novatoriškas finansavimo priemones, kad būtų paspartintos ir užtikrintos didesnės investicijos, nei būtų galima tikėtis teikiant tik viešąjį finansavimą. Komisija skatins naudoti ES projektų obligacijas, kad būtų įgyvendinti šie svarbūs projektai.

Tvarus ekonomikos augimas prasideda mūsų miestuose ir regionuose. Didelė ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai numatoma suma (376 mlrd. eurų visam laikotarpiui) bus glaudžiau susieta su strategijos „Europa 2020“ tikslais. Bus numatyta nauja pereinamojo laikotarpio regionų kategorija.

Naujomis nuostatomis dėl lėšų panaudojimo sąlygų bus užtikrinta, kad ES lėšomis būtų siekiama konkrečių rezultatų ir valstybės narės būtų labai skatinamos veiksmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Su kiekviena valstybe nare bus sudaryti partnerystės susitarimai, kad kartu didėtų nacionalinis ir ES finansavimas.

Be to, Komisija siūlo sustiprinti švietimo ir profesinio mokymo programas. Investicijos į jaunimą – vienas geriausių verslo planų. Kad priemonės nebūtų tokios suskaidytos kaip dabar, Komisija siūlo sukurti integruotą 15,2 mlrd. eurų vertės švietimo, mokymo ir jaunimo programą, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama įgūdžių tobulinimui ir judumui.

Per kitus septynerius metus itin padidės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Įgyvendinant bendrą ES strategiją „Horizontas 2020“, pagal kurią bus skiriama 80 mlrd. eurų, didės Europos konkurencingumas pasaulyje ir ateityje bus sukurta darbo vietų bei pateikta naujų idėjų. Pagal šią programą bus finansuojami visi šios srities projektai, kad išnyktų susiskaidymas, o ES finansuojami projektai geriau atitiktų nacionalines mokslinių tyrimų programas.

Siekiame ekologiškesnio ir modernesnio žemės ūkio sektoriaus

Moderni bendra žemės ūkio politika, kuriai skiriama 371,72 mlrd. eurų ir kuri yra tikrai bendra Europos politika, tebėra strategiškai svarbi mūsų ekonomikai ir aplinkai, saugių ir sveikų maisto produktų gamybai ir kaimo bendruomenių plėtrai.

Ji parodo, kad išleidžiant kiekvieną eurą galima ir privaloma įgyvendinti daug tikslų. 30 proc. tiesioginės paramos ūkininkams priklausys nuo jų veiklos ekologiškumo. Be to, Komisija siūlo leisti ūkininkams naudotis ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis. Be to, tiesioginės išmokos valstybėms narėms taps vienodesnės.

Siekiame saugesnės Europos

Norėdami, kad Europa būtų saugesnė, turime gerinti aplinką ir saugoti klimatą. Komisija siūlo derinti šių sričių politiką. Ji ketina kovai su klimato kaita skirtų lėšų dalį padidinti iki mažiausiai 20 proc. lėšomis iš skirtingų politikos sričių, atsižvelgus į poveikio vertinimą.

Komisija taip pat siūlo investuoti 4,1 mlrd. eurų į Europos saugumą, t. y. kovą su nusikalstamumu ir terorizmu, ir 3,4 mlrd. eurų į migracijos ir prieglobsčio politiką, kuri yra labai svarbi mūsų konkurencingumui ir socialinei sanglaudai. Iš abiejų fondų bus galima skirti lėšų trečiosioms šalims.

Siekiame didesnio Europos vaidmens pasaulyje

Šis biudžetas taip pat padės Europai užsitikrinti svarbią vietą pasaulyje, nes išorės santykių srities biudžetas didinamas iki 70,2 mlrd. eurų. Kadangi aljansai kinta ir iškyla naujos jėgos, Europa turi labiau siekti svarbesnio vaidmens.

Skatinant demokratiją ir gerovę Europoje, mūsų kaimynystės politikai bus skiriama 16 mlrd. eurų. Ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus padėti neturtingiausiems pasaulio gyventojams. Pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę bus skirta 20,6 mlrd. eurų siekiant dėmesį sutelkti į skurdo šalinimą ir mūsų įsipareigojimą įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Geresni ES biudžeto ištekliai

Naujojo daugiamečio ES biudžeto lėšos bus skaidresnės ir teisingesnės, o valstybių narių įnašai bus mažesni ir paprastesni. Komisija vietoje dabartinių nuosavų išteklių siūlo naujus, kaip numatyta Sutartyje. Siekiama ne padidinti ES biudžetą, o padaryti jį racionalesnį ir sumažinti tiesioginius valstybių narių įnašus.

Naujuosius nuosavus išteklius sudarytų finansinių sandorių mokestis ir naujas modernizuotas PVM. Todėl būtų panaikintas dabartinis PVM grindžiamas išteklius (valstybių narių surenkamo nacionalinio PVM dalis).

Be to, Komisija siūlo supaprastinti galiojančius koregavimo mechanizmus, taikomus kai kurioms valstybėms narėms. Tai bus atlikta nustatytu bendru dydžiu sumažinus jų įmokas, susietas su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

2014–2020 m. administravimo išlaidos

Šiuo metu administravimo išlaidos sudaro tik 5,7 proc. viso ES biudžeto. Komisija siūlo kitu finansiniu laikotarpiu administravimo išlaidų nedidinti. Be to, remdamasi 2004 m. vykdyta personalo reforma (dėl kurios jau sutaupyti 3 mlrd. eurų, o iki 2020 m. bus sutaupyti dar 5 mlrd. eurų), Komisija siūlo vėl pakeisti ES pareigūnų tarnybos nuostatus.

Daugiau informacijos:

Pranešimo tekstas ir priedai (atsisiųsti)