Per pastarąsias porą savaičių Briuselyje buvo daug diskutuojama dėl naujosios finansavimo priemonės. Į ją atkreipė dėmesį ir ES regioninės politikos komisaras Johanas Hanas (Johannes Hahn), praeitą savaitę (birželio mėn. 22 d.) kalbėdamas Europos Parlamento regioninės plėtros komitete.

J. Hano patvirtinimas, kad ši nauja infrastruktūros finansavimo priemonė egzistuoja, ir EP narių užtikrinimas, jog  jos biudžetas jokiu būdu nenutols nuo esamo regioninio finansavimo, yra cituojamas ir Parlamento pareiškime. 

Praeitą savaitę J. Hanas kalbėjo prieš Komisijai pateikiant siūlymus dėl ES ilgalaikio biudžeto 2014–2020 m., iš siūlymų matyti, kad finansavimas regionams išliks antru pagal dydį komponentu, po žemės ūkio politikos.

Susijęs su šiuo klausimu šaltinis iš Parlamento sakė, kad naujasis fondas finansuos vadinamuosius transeuropinius transporto projektus (trans-European transport projects –  TEN-T), energetiką ir telekomunikacijas. Pasak to paties šaltinio, tikimasi, kad šio fondo biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiu bus maždaug 16 mlrd. eurų. Fondas bus atskirtas nuo Komisijos pirmininko M. Barozo planuojamų ES obligacinių paskolų projektams finansuoti, šią mintį jis pirmą kartą iškėlė praeitų metų gruodžio mėn.

EurActiv.fr susisiekus su komisaro J. Hano biuru, buvo atsisakyta pateikti daugiau informacijos, susijusios su fondu, pasiūlyta „palaukti, kol bus pateikti pasiūlymai“.  

EP narių ir regioninės valdžios institucijų vertinimai atsargūs

Tačiau kai kurie regionai yra susirūpinę, kad šis pasiūlymas gali reikšti, jog regioninės valdžios institucijos praras įtaką ES fondų naudojimo klausimais savo teritorijose, kadangi transporto ir energetikos infrastruktūros klausimus dažniausiai apima regioninė politika.

Pernai gegužės mėn. Regioninės plėtros komitetas labai palaikė neteisinę (angl. non-legislative) ataskaitą dėl „Sanglaudos politikos po 2013 m. strategijos“, kurioje teigiama, kad „atmetami absoliučiai visi pasiūlymai nacionalizuoti ar sektorizuoti  sanglaudos politiką“.

Joje taip pat teigiama, kad „naujieji teminiai fondai (klimatui, energetikai ir transportui) gali pakenkti išbandytam ir patikrintam bendro valdymo ir integruotų vystymo programų principui bei kelti grėsmę sąveikai ir intervencijų efektyvumui“. Dėl ataskaitos turėtų būti balsuojama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje liepos mėn. pradžioje. 

Nors ataskaita neturi teisinės galios, ji aiškiai parodys Parlamento poziciją artėjančiose diskusijose dėl biudžeto. Nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. Parlamentas klausimais, susijusiais su biudžetu, turi tokias pačias galias, kaip ir ES Taryba. 

EP narys iš Vokietijos Markas Pyperis (Marcus Pieper) (Europos liaudies partija), kuris parengė minėtą ataskaitą, kalbėdamas su EurActiv.fr sakė, kad nepritaria „naujo infrastruktūros fondo kūrimui“, tačiau „palaiko tokią infrastruktūros priemonę, kuri būtų regionų kompetencijoje ir gerai suderinta su struktūrinėmis politikomis“.

Jis taip pat pabrėžė, kad iš principo nėra nusistatęs prieš naujas išlaidas šiose srityse ir sakė, jog „Europos infrastruktūrą reikia stiprinti, ypač kalbant apie TEN-T ir prieigą prie tinklų“.

Regionų atstovai, pavyzdžiui, Periferinių ir pajūrio regionų konferencija (Conference of Peripheral and Maritime Regions – CPMR) ir Prancūzijos regionų asociacija, pareiškė panašų susirūpinimą dėl naujojo fondo.

Remiantis EurActiv.fr pranešimais

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. birželio 28 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/regional-policy/regions-fear-sidelined-new-eu-infrastructure-fund-news-505999