ES sutarčių teisės ir galimas Civilinio kodekso taikymas – ambicingas, ilgalaikis Europos stipresnės integracijos šalininkų tikslas, nes tikimasi, kad tai leistų bendrajai ES rinkai būti be sienų. 

Vakar(birželio 8 d.) Parlamentonariai balsavo dėl Europos sutarčių teisės neprivalomos priemonės taikymo, pranešimą parengė Jungtinės Karalystės europarlamentarė liberalė demokratė (angl. ALDE ) Diana Volis (Diana Wallis). Tai suteiktų galimybę įmonėms ir vartotojams sudarant sutartį vadovautis ne nacionaliniu įstatymu, o ES sutarčių teise, įskaitant ir prekių pirkimą internetu.

„Už“ D. Volis pranešimą balsavo 521, „prieš“ – 145, 8 – susilaikė.

Šiandienkompanijos turi prisitaikyti prie vietos taisyklių, jei nori parduoti savo prekes kitoje ES šalyje. Teisinis netikrumas ir papildomos išlaidos laikantis kelių teisinių sistemų dažnai trukdo prekybai užsienyje, atbaido ir vartotojus, ir verslininkus pirkti ir parduoti užsienyje. 

Ši problema aktuali smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nes jos ypač pajunta papildomas sandorių sąnaudas, tokios įmonės dažniausiai neišgali turėti teisininkų 27 skirtingose šalyse.

Tai problema ir didesnėms kompanijoms. Dvi didžiausios internetinės prekybos kompanijos pasaulyje – „Amazon“ ir „eBay“ – turi savo tinklalapius JK ir Vokietijoje, bet neturi  Liuksemburge, nes ten per maža rinka, nepadengtų sąnaudų.  

Tai, kas kelia sunkumus kompanijoms, kelia juos ir vartotojams. „Šiandien beveik dviem iš trijų vartotojų, norintiems pirkti kitoje ES šalyje, to padaryti nepavyksta, nes pardavėjai atsisako prekiauti šio vartotojo šalyje“, – sakė teisingumo komisarė Vivjena Reding.

Todėl jos vizija – neprivaloma ES sutarčių teisė, kurią galėtų laisvai pasirinkti vartotojai ir verslininkai savo sutartiniuose santykiuose kaip alternatyvą esamai nacionalinei sutartinei teisei, kai pirktų ar parduotų prekes užsienyje.

Komisija sveikina balsavimą

Teisingumo komisarė Vivjena Reding ES sutarčių teisės įdiegimą išskyrė kaip savo antros kadencijos ES vykdomojoje valdžioje prioritetą. Tikimasi, kad ji oficialiai pristatys „neprivalomos priemonės“ teisės akto pasiūlymą šį rudenį.  

Sveikindama vakarykštį balsavimą, V. Reding sakė, kad ji atidžiai ieško „visų galimybių tarptautinei prekybai palengvinti“. 

Dėl sutarčių sąlygų ir prekybos politikos derinimo sąnaudų, taisyklių vertimo bei teisinio netikrumo, susijusio su užsienio sutarčių teise, mažoms ir vidutinėms įmonėms ypač sunku plėstis ES bendrojoje rinkoje.  

Komisija apskaičiavo, kad, įgyvendinus šią iniciatyvą, prekiauti Europoje norinčios mažosios prekybos internetu įmonės galėtų sutaupyti apie 9 000 eurų teisinių konsultacijų ir vertimo išlaidų vienos šalies rinkoje, arba per 230 000 eurų, jei verslu norėtų užsiimti visoje ES.

 „Manome, kad Europos Parlamento pasirinktas variantas galėtų būti labai geras.500 milijonų Europos vartotojų būtų suteikta daugiau galimybių pirkti užsienyje ir kartu sumažėtų mažųjų įmonių sandorių sąnaudos, o tai juk  – mūsų ekonomikos pagrindas. Glaudžiai bendradarbiausim su Europos Parlamentu ir visomis valstybėmis narėmis, kad šiandienos balsavimo rezultatus paverstume patrauklia teisine tikrove“, – sakė komisarė.

Sistema „iš esmės ydinga“

Tačiau vartotojų grupės perspėja, kad neprivalomaEuropos sutarčių teisės sistemos priemonė, kuriai vakar pritarė Parlamentas, yra „iš esmės ydinga“. 

Remiantis Europos Komisijos apklausa, 79 proc. pardavėjų teigia, kad vienodos taisyklės visoje ES „mažai arba visai nepaveiks“ tarptautinės prekybos augimo.

Europos vartotojų teisių gynimo organizacija BEUC pareiškė, kad terminas „neprivaloma“ nėra visiškai tikslus, teigdama, kad verslas, spręsdamas, naudoti priemonę ar ne, pasiūlys vartotojams „kaip sau norite“ situaciją. 

„Po vakarykščio balsavimo Parlamente jaučiamės nuvilti. Palaikyti komisarės V. Reding brukamą Europos sutarčių teisę – tolygu priimti svarbų politinį sprendimą be argumentų“, –  EurActiv‘ui sakė BEUC generalinio direktoriaus pavaduotoja Uršulė Pach (Ursula Pachl).

Organizacija mano, kad nerealu prašyti vartotojų rinktis tarp nacionalinės ir ES teisinės sistemos, ir prognozuoja, kad neprivaloma priemonė sukels tik daugiau problemų.  

„Neprivaloma priemonė“ sutartims nepridės pridedamosios vertės nei vartotojui, nei smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms, tik kels teisinę painiavą ir sudėtingumą, o ne paskatins sudarinėti tarptautinius sandorius“, – sakė U. Pachl.

Parlamentas „eina ne ta linkme“

JK europarlamentaras konservatorius Saidžadas Karimas (Sajjad Karim) perspėjo, kad sistema padidins administracinę įmonių naštą, ir būgštavo, jog vartotojai bus priversti rinktis tvarką, kuri mažiausiai juos apsaugos.

„Taikant sudėtingą ir brangią teisinę tvarką ES lygmeniu, kuri sukurta remiantis akademiniais, o ne gyvenimiškais pavyzdžiais, bus nepaisoma mūsų skirtingų teisinių tradicijų ir papročių“, – teigė S. Karimas.  

Jis remia mažiau, jo nuomone, nepriimtiną „priemonių paketą“, į kurį įeina neprivalomosrekomendacijos ir sutarčių pavyzdžiai, tai, jo manymu, galėtų padėti verslininkams ir vartotojams nekeičiant nacionalinės sutarčių teisės tvarkos.

S. Karimą palaikė kolega, Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkas Melkolmas Harboras (Malcolm Harbour), jis teigė, kad kitos bendrajai rinkai kurtis padedančios priemonės turi būti svarbesnės už Europos sutarčių teisę.  

Gegužės 3 d. ES vykdomosios valdžios įkurta ekspertų grupė pristatė Europos sutarčių teisės būsimos iniciatyvos įgyvendinimo tyrimą.

Šiuo metu Europos Komisija nagrinėja tyrimą, kad išsiaiškintų, nuo ko reikėtų pradėti politinę Europos sutarčių teisės iniciatyvą. 

Endrius Viljamsas (Andrew Williams)

NUOMONĖS

„Sunkiu ekonomikos laiku Europos sutarčių teisės neprivaloma priemonė yra tikras teisingumo kūrimo pavyzdys. Žinoma, tai turi būti tinkama priemonė – turime ją pritaikyti teisingai“, – per diskusijas Parlamente šią savaitę sakė JK europarlamentarė liberalė demokratė, sutarčių teisės pranešėja Diana Volis.  

„Šiuo atveju „teisingai“ reiškia stiprią vartotojo apsaugą (tikrai stipresnę, nei yra daugelyje valstybių narių), suprantamą ir paprastą taikyti sistemą smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurią jie įtrauktų į savo verslo modelį kaip geros praktikos ir paslaugų ženklą, o svarbiausia – nebūtų neigiamo poveikio nacionalinei teisei. Tai kriterijai, kuriuos išdėstėme Komisijai“, – sakė D. Volis.     

„Tai neprivaloma, savanoriška priemonė, bet tikrai galinti praplėsti vartotojo pasirinkimą ir verslo galimybes visoje Europoje. Tai gali būti abipusiškai naudinga […]. Po dešimtmečių kalbų apie Europos sutarčių teisę, esant dabartinei ekonomikos krizei, metas imtis realių veiksmų“, – pridūrė ji. 

D. Volis pritaria ne visi. „Europos Parlamentas eina ne ta linkme. Tarptautinės prekybos kliūtys – kalba, pristatymas ir baimė dėl ginčų sprendimo“, – sakė JK konservatorius Saidžadas Karimas. „Yra daugybė iniciatyvų, kurių gali imtis Komisija, kad paskatintų prekybą bendrojoje rinkoje, bet tai neturėtų būti ši“, – teigė jis.

„Nepritariu visiškam suvienodinimui ar privalomam Europos kodui […]. Mums reikia naujo metodo, kuris padėtų bendrosios rinkos verslininkams ir vartotojams ir kartu gerbtų Europos teisinę įvairovę ir subsidiarumo principą. Tai gali būti pasiekta pasiūlius teisinę Europos sutarčių priemonę, kuri būtų savanoriška ir neprivaloma“, – mėnesio pradžioje konferencijoje sakė komisarė V. Reding.   

„Europos Komisijos vicepirmininkės V. Reding ambicijos prieštarauja tam, ko iš Komisijos nori ir tikisi vartotojai ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonės, siekdami skatinti  elektroninę prekybą. Vietoj to siūlomos ambicingos akademinės idėjos, kurios neduos praktinės naudos Europos piliečiams, be to, prieštarauja pačios Komisijos statistikai“, – sakė Europos vartotojų gynimo organizacijos BEUC generalinė direktorė Monika Goiens (Monique Goyens).

„Labiausiai dėl šios iniciatyvos nerimaujančios pusės – Europos vartotojai, mažo ir vidutinio verslo įmonės bei praktikuojantys teisininkai – susivienijo ir kartu raštu kreipėsi į Parlamento narius, kad jie nepalaikytų šios iniciatyvos“, – sakė M. Goiens. 

„Neprivalomapriemonė nepalengvins tarptautinių sandorių, o juos apsunkins, be to, yra rizikos, kad daugelyje valstybių narių susilpnės vartotojų apsaugos standartai“, – sakė ji.

Jungtinės Karalystės vartotojų gynimo organizacijos „Which?“ vykdomasis direktorius Ričardas Loidas (Richard Lloyd) sakė, kad „nėra aiškių įrodymų, jog Europos Komisijos pasiūlymai padidins tarptautinę prekybą internetu“.

„Vienintelės problemos, kurių baiminasi vartotojai, pirkdami internetu ne iš Jungtinės Karalystės pardavėjų, yra apgaulė, nesaugūs mokėjimai ir ką daryti, jei kas nors nepavyksta. ES sutarčių teisė šito neišspręs. Iš tikrųjų labiau tikėtina, kad tai sukeltų sumaištį, o blogiausiu atveju – sugriautų esamą JK vartotojų apsaugą“, – perspėjo R. Loidas. 

KITI ŽINGSNIAI

   Ruduo: Tikimasi, kad Europos Komisija oficialiai pateiks teisės akto pasiūlymą dėl ES sutarčių teisės neprivalomos priemonės.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. birželio 9 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/consumers/eu-closes-contract-law-consumers-smes-news-505456