Priemone taip pat būtų užtikrinta įtariamųjų teisė susisiekti su šeimos nariais arba darbdaviu ir pranešti apie sulaikymą. O jei yra užsienyje, jie turėtų teisę susisiekti su savo šalies konsulatu.

„Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą nepaprastai svarbios, kad piliečiai pasitikėtų teisingumo sistema, – sakė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Sulaikytiems asmenims turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su advokatu, nesvarbu, kurioje Europos Sąjungos šalyje jie būtų. Jei jie suimami užsienyje, jiems turėtų padėti jų šalies konsulatas arba ambasada. Šiandien pasiūlyta priemonė sustiprins tarpusavio pasitikėjimą mūsų teisingumo sistemomis, nes bus užtikrinta, kad visiems įtariamiesiems visoje Europos Sąjungoje galios vienodos minimalios normos.“

Teisė turėti advokatą nepaprastai svarbi siekiant sustiprinti pasitikėjimą bendra Europos Sąjungos teisingumo erdve, ypač kai įtariamieji sulaikomi pagal Europos arešto orderį (IP/11/454). Šiandien pateiktas pasiūlymas dėl teisės turėti advokatą – trečioji direktyva iš kelių pasiūlymų, kuriais visoje Europos Sąjungoje užtikrinamos minimalios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

Kiti pasiūlymai susiję su teise į vertimą raštu ir žodžiu (žr. IP/10/1305 ir MEMO/10/351) ir teise į informaciją baudžiamajame procese (žr. IP/10/1652). Šiomis priemonėmis siekiama visoje ES įtvirtinti aiškias teises ir užtikrinti pagrindines teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir gynybą. Kad šie pasiūlymai įsigaliotų, jiems turi pritarti Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba.

Kasmet Europos Sąjungoje vyksta per 8 milijonus baudžiamųjų procesų. Kiekvieno įtariamojo teisė į gynybą visuotinai pripažįstama esminiu teisingo bylos nagrinėjimo elementu. Tačiau konsultavimosi su advokatu sąlygos įvairiose valstybėse narėse skiriasi. Pavyzdžiui, asmeniui, kuriam pareiškiami kaltinimai padarius nusikaltimą, per policijos apklausą gali būti nesudaryta galimybių konsultuotis su advokatu.

Advokatui nedalyvaujant surinkti įrodymai skirtingose šalyse turi nevienodą galią. O pagal Europos arešto orderį ieškomiems asmenims šiuo metu gali būti nesuteikiama teisė turėti advokatą toje šalyje, kurioje arešto orderis buvo išduotas, iki jų perdavimo tai šaliai.

Panašūs skirtumai būdingi ir įtariamųjų teisei apie suėmimą informuoti artimuosius arba darbdavį. Ši teisė įtariamiesiems suteikiama ne visada ar tik vėlesniu baudžiamojo proceso etapu arba jie su ta teise nesupažindinami, jei su jų šeima buvo susisiekta.

Pagal Komisijos pasiūlymą praktiškai būtų užtikrintos šios teisės:

–  teisė turėti advokatą nuo pirmos policijos apklausos ir per visą baudžiamąjį procesą;

–  teisė į tinkamus ir konfidencialius įtariamųjų susitikimus su advokatu, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos jų gynybos teisės;

–  galimybė advokatui aktyviai dalyvauti apklausose ir tikrinti sulaikymo sąlygas;

–  galimybė įtariamiesiems susisiekti bent su vienu šeimos nariu arba darbdaviu ir jiems pranešti apie sulaikymą arba suėmimą;

–  teisė užsienyje esantiems įtariamiesiems susisiekti su savo šalies ambasada arba konsulatu ir teisė juos lankyti;

–  galimybė asmenims, dėl kurių išduotas Europos arešto orderis, gauti teisinę konsultaciją tiek juos sulaikiusioje šalyje, tiek arešto orderį išdavusioje šalyje.

Pagrindiniai faktai

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi ES suteikiama teisė, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija, priimti baudžiamosios teisės priemones ES piliečių teisėms, visų pirma asmenų teisėms baudžiamajame procese, stiprinti.

Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į gynybą įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 6 straipsnyje. Teisė susisiekti su trečiuoju asmeniu yra viena svarbiausių garantijų, kuria užkertamas kelias netinkamam elgesiui, draudžiamam pagal EŽTK 3 straipsnį.

Direktyva dėl teisės turėti advokatą ir pranešti apie suėmimą yra trečioji iš kelių priemonių, kuriomis nustatomos bendros ES normos baudžiamosiose bylose.

Pirmajai priemonei, kuria įtariamiesiems suteikiama teisė į vertimą raštu ir žodžiu, ES teisingumo ministrai pritarė 2010 m. spalio mėn. (IP/10/1305). 2010 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl antrosios priemonės – pranešimo apie teises (IP/10/989). ES vyriausybės šiai priemonei pritarė 2010 m. gruodžio mėn. (IP/10/1652). Dėl jos šiuo metu vyksta derybos su Europos Parlamentu, kuris turi išreikšti galutinį pritarimą, kad pasiūlymas įsigaliotų.

Daugiau informacijos

Teisingumo generalinio direktorato naujienų skiltis

ES Komisijos pirmininko pavaduotojos, už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding interneto svetainė