ES taip pat svarstys, kaip galima būtų panaudoti ES lėšas specializuotai Europos prokuratūrai taikant bendrąsias taisykles dėl sukčiavimo ir kitų pažeidimų. Šios priemonės tapo įmanomos po Lisabonos Sutarties, kuria ES kovos su sukčiavimu galios buvo sustiprintos suteikus jai baudžiamosios teisės aktų leidimo kompetenciją. Komisijos prioritetas – mokesčių mokėtojų pinigų apsauga. Mokesčių mokėtojai turi tikėti, kad Europos Komisijos lėšos naudojamos tik ES teisės aktų leidėjų patvirtintos politikos įgyvendinimui.

Kai kurios dabar taikomos priemonės netinkamam ES lėšų naudojimui išaiškinti ir užkirsti jam kelią yra netinkamos ir nepakankamos. Valstybių narių valdžios institucijos vis dar susiduria su daugybe kliūčių, trukdančių veiksmingai ES pinigų apsaugai nuo nusikalstamumo. Tai vyksta dėl to, kad taisyklės dėl procedūrų, nusikaltimų ir sankcijų skiriasi ir apsunkina tarpvalstybinės kovos su sukčiavimu tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą.

Už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding teigė: „Vien 2009 m. dėl įtariamo sukčiavimo naudojant ES lėšas galimai prarasta 280 mln. EUR, t. y. beveik 0,2% viso ES biudžeto. Išgyvenant ekonomikos sunkumus, reikia taupyti kiekvieną ES biudžeto eurocentą. ES niekada nepateisins netinkamo mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo. ES piniginę tuštinantys nusikaltimai – nusikaltimai prieš ES mokesčių mokėtojus. Lisabonos sutartis leido mums sustiprinti teisines kovos su tarpvalstybiniu sukčiavimu priemones“.

Už kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: „Nusikaltėlių nestabdo sienos. Jie net naudojasi jomis siekdami išvengti baudžiamojo persekiojimo. Europos Sąjungoje to negali būti. Privalome užtikrinti, kad OLAF ir nacionalinės valdžios institucijos ne tik tirtų įtariamo sukčiavimo atvejus, bet ir už juos baustų. Net ir geriausias tyrimas neapsaugos mokesčių mokėtojų pinigų, jei valstybių narių prokurorai ir teismai nesiims tolesnių veiksmų“.

Naujos kovos su nusikaltimais finansiniams ES interesams priemonės

Dabar ES turi teisinių priemonių šioms problemoms spęsti. ES sutartyse numatyta, kaip galima apsaugoti finansinius ES interesus, pavyzdžiui, nustatomos būtiniausios baudžiamosios teisės taisyklės (SESV 83 straipsnis), Eurojustui, Europos teisminio bendradarbiavimo padaliniui, suteikiami nauji tyrimo įgaliojimai (SESV 85 straipsnis) ir sudaromos galimybės įsteigti Europos prokuratūrą kovai su nusikaltimais ES finansiniams interesams (SESV 86 straipsnis).

Komisijos komunikate nurodomos kelios sritys, kuriose baudžiamosios teisės nuostatas skirtas ES finansiniams interesams apsaugoti, reikia patobulinti:

– tinkamesnės procedūros: Komisija palengvins ES prokurorų ir teisėjų kovą su sukčiautojais išplėsdama informacija besikeičiančių institucijų ratą ir įtraukdama į jį policiją, muitinę, mokesčių, teismines ir kitas kompetentingas institucijas; rengiamas naujas pasiūlymas dėl administracinės savitarpio pagalbos saugant ES finansinius interesus;

– materialinės baudžiamosios teisės stiprinimas: Komisija mano, kad esamos atitinkamų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, išeikvojimo ar piktnaudžiavimo valdžia, sudėtys ES skiriasi ir turėtų būti patikslintos įgyvendinant finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis iniciatyvas;

– institucijų vaidmens sustiprinimas Europos lygmeniu: tiek šiuo metu reformuojama OLAF (IP/11/321 ir MEMO/11/376), tiek Eurojustas turi būti sustiprintos siekiant veiksmingesnio jų atliekamų tyrimų vykdymo (SPEECH/11/201);

– ES svarstys, kaip Europos prokuratūra galėtų taikyti bendrąsias kovos su sukčiavimu ir kitais pažeidimais, kenkiančiais ES finansiniams interesams, taisykles (SPEECH/10/89).

Nepakankami teisiniai veiksmai

Didelė Europos teisinių sistemų įvairovė labai apsunkina ES finansinių interesų apsaugą. Sukčiavimas ir korupcija naudojant ES lėšas nacionaliniu lygmeniu gali būti vykdomi įvairiomis formomis. Nusikaltėliai gali neteisėtai gauti ES lėšų žemės ūkio, mokslinių tyrimų, švietimo ar infrastruktūros projektams. Be to, jie gali mėginti daryti įtaką valstybės tarnautojams siūlydami kyšius.

Remdamiesi savo nacionalinėmis taisyklėmis valstybių narių policija, prokurorai ir teisėjai sprendžia, kaip bus saugomi ES finansiniai interesai, ir ar to apskritai reikia. Todėl bylų dėl nusikaltimų ES biudžetui, kuriose priimtas nuosprendis, skaičius ES svyruoja nuo 14 % iki 80 %.

Pasitelkdami OLAF ir Eurojusto pagalbą, nacionaliniai tyrėjai, prokurorai ir teisėjai jau kovoja su tokiais nusikaltimais. Tačiau jie susiduria su rimtomis teisinėmis ir praktinėmis kliūtimis.

Kovą su tokiais nusikaltimais apsunkina tai, kad šios institucijos kompetentingos nagrinėti tik jų šalyje iškeltas bylas, taip pat teisinės problemos dėl užsienyje gautų įrodymų ir skirtingos kovos su sukčiavimu ir susijusiais nusikaltimais taisyklės. Dėl to nacionalinės valdžios institucijos nutraukia bylas joms nepasiekus teismo, net jei OLAF bylą išnagrinėjo ir patvirtino, kad ji pakankamai rimta.

Pavyzdžiui, nagrinėjant vieną bylą dėl įtarimo didelio masto, daugiau nei 1,5 mln. EUR vertės, muitų mokesčio vengimo, kurios šalys – kelios valstybės narės ir ne ES šalys, nei vienos su byla susijusios valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos nesiėmė baudžiamojo persekiojimo.

Nuo 2000 m. iš 647 OLAF bylų nacionaliniai prokurorai nenurodydami konkrečios priežasties atmetė 93 bylas. Dar 178 bylos buvo atmestos remiantis galimybe veikti savo nuožiūra.

Daugiau informacijos

ES Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/reding/

Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys Algirdo Šemetos svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/semeta/index_en.htm