Parlamento derybų grupė, vadovaujama EP nario iš Olandijos liberalo Toinio Manderso (Toine Manders) (Liberalų ir demokratų aljansas už Europą), išsiderėjo nuolaidų iš valstybių narių, kad jos leis įvesti privalomą kailio ir odos ženklinimą bei atlikti kilmės žymėjimo ekonominio pagrįstumo studiją.

Pagal naujas taisykles, bet koks gyvulinės kilmės medžiagų naudojimas turės būti aiškiai nurodytas tekstilės gaminių etiketėse.

Pavyzdžiui, kailis dažnai naudojamas pigesnių gaminių apdailai, dėl to vartotojams sunku atskirti natūralų kailį nuo geros kokybės dirbtinio kailio.

Po vakarykščio balsavimo gaminiai, kurių sudėtyje yra „netekstilinių gyvulinės kilmės sudedamųjų dalių“, turės būti taip ir ženklinami.

ES svarsto etikečių „Made In“ įvedimą

Šis sprendimas taip pat reiškia, kad importuoti batai, drabužiai, odos gaminiai, baldai, keramika, aukštųjų technologijų plieno produktai bei kiti gaminiai, kurių vertė dažnai ne vienas milijardas eurų, vienu žingsniu priartėja prie to, kad jų etiketėse būtų pažymėta, kur jie yra pagaminti, jei bus parduodami ES.

Parlamentas tikisi, kad naujosios taisyklės užtikrins, jog nauji pluoštai ir naujoviški gaminiai šitaip greičiau pasieks rinką.

Europos Komisija savo pasiūlymą dėl naujojo teisės akto pateikė 2009 m. sausio mėn. Nuo tada, kai Parlamentas pritarė 63 teisės akto pataisoms, Parlamentas ir ES valstybės narės grūmėsi dėl akto teksto.

Derybos tarp EP narių ir kai kurių šalių diplomatų dėl šio teisės akto buvo ilgos ir išryškino ne tik Parlamento ir Tarybos nevieningumą, bet ir nevienodą pačių valstybių narių poziciją – nepavyko susitarti valstybių narių, turinčių dideles gamybos bazes, ir šalių narių, kurios daugiausia importuoja ir platina prekes iš užsienio, atstovams. 

Italija, Ispanija ir Portugalija jau seniai stengėsi, kad būtų privalomos „Made In“ etiketės, kadangi tikėjosi, jog tai padės pristabdyti augantį pigių gaminių importą, pavyzdžiui, kiniškų baldų ar stogo čerpių, indiškų drabužių ar vietnamietiškų batų.

Joms prieštaravo daug  produkcijos parduodančios šalys, tokios kaip Švedija ir Britanija, jos buvo susirūpinusios dėl per didelio biurokratizmo ir sumažėsiančio pelno ir pageidavo, kad minėtas ženklinimas ir toliau būtų neprivalomas. 

Vakar EP nariai rankų pakėlimu patvirtino antrojo svarstymo susitarimą dėl teisės akto, kuris buvo pasiektas tarp Parlamento ir Tarybos prieš pat Velykas.

Ženklinimo sistema –  ES mastu?

Parlamentas ir valstybės narės paprašė Europos Komisijos iki 2013 m. rugsėjo mėn. 30 d. atlikti tyrimą dėl pavojingų medžiagų, naudojamų tekstilės gamyboje, kad būtų nustatyta, ar yra ryšys tarp alerginių reakcijų ir chemikalų – dažų, biocidų ir nano dalelių.

ES asamblėja ir Taryba taip pat paprašė Komisijos iki 2013 m. pateikti ataskaitą ir galimus teisės aktų pasiūlymus dėl naujos ženklinimo sistemos, kad vartotojams būtų suteikta „tiksli informacija apie kilmės šalį ir papildoma informacija, užtikrinanti visišką tekstilės gaminių atsekamumą“.

EP narys iš Olandijos liberalas Toinis Mandersas (Liberalų ir demokratų aljansas už Europą), atsakingas už šį teisės aktą Parlamente, sakė, kad ataskaita ir tyrimas bus sukoncentruoti į „galimų kiekių ir priežiūros etikečių suderinimą, nepriklausomų simbolių ir kodų naudojimą ir naujas elektroninio ženklinimo formas, tokias kaip […] radijo dažnio atpažinimas – RDA (angl. RFID)“.

„Per keletą metų mes galėsime modernizuoti ir supaprastinti galutiniams vartotojams būtiną informaciją“, – pridūrė T.Mandersas.

EP nariai siekė, kad „Made In“ etiketės būtų privalomos iš trečiųjų šalių importuotiems tekstilės gaminiams. Tačiau valstybėms narėms ši mintis pasirodė pernelyg kontroversiška ir buvo atmesta, iki bus paskelbti Komisijos tyrimo rezultatai.

Kad taptų galiojantis, minėtą teisės aktą dar turi pasirašyti valstybės narės, bet turint galvoje, kad susitarimas buvo pasiektas dar prieš Velykas, tai telaikoma formalumu ir tikimasi, jog tai bus padaryta per ateinančias savaites.

Naujosios taisyklės įsigalios praėjus dvidešimčiai dienų po jų paskelbimo oficialiame ES teisės leidinyje, tačiau įmonėms bus suteiktas dvejų su puse metų pereinamasis laikotarpis, kad galėtų prisitaikyti prie naujųjų ženklinimo reikalavimų.

NUOMONĖS

„Naujasis teisės aktas gerokai prisidės prie bendrosios rinkos veikimo ir padidins konkurenciją“, – sakė Vengrijos Europos reikalų ministrė Eniko Gyori (Enikő Győri), ji pareiškė įsitikinusi, kad tai „paskatins inovacijas tekstilės ir drabužių sektoriuose, o kartu  užtikrins, kad ir pluošto gamintojai, ir vartotojai gaus daugiau naudos iš naujoviškų produktų.“

„Teisės akte nustatyta, kad etiketėje privalo būti nurodyta tiksli pluošto sudėtis, taip pat įvedamas naujas ženklinimo reikalavimas netekstilinėms gyvulinės kilmės sudedamosioms dalims, kad vartotojai galėtų priimti sprendimus žinodami, ką perka“, sakė Gyori. 

Jos nuomone, ateityje, gavus Europos Komisijos tyrimo išvadas, reikalavimai „gali apimti naudojimo instrukcijas, dydžių unifikavimą, kilmės šalies nurodymą, alergines medžiagas, elektroninį ženklinimą ir kitas technologijas“.

Pasak kairiosios EP narės iš Švedijos Evos Brit Svenson (Eva-Britt Svensson) (Europos vieningieji kairieji/Šiaurės žalieji kairieji), naujosios ženklinimo taisyklės, kurioms pritarė Europos Parlamentas, bus ypač naudingos vartotojams, kenčiantiems dėl alergijų, taip pat gyvūnams. 

„Mes visuomet sakėme, kad vartotojų galia yra svarbi, tad jei žvelgiame į tai rimtai, turime ir elgtis taip, kad suteiktume vartotojams galimybę pasinaudoti savo galia. Mes turime užtikrinti, kad jie gaus pakankamai informacijos apie produktą, kad galėtų rinktis sąmoningai, remdamiesi žinojimu“, – sakė ji.

„Savanoriškos ir savireguliacinės kailių gaminių ženklinimo priemonės neveikia. Vartotojai privalo turėti visą informaciją, kad etikos sumetimais galėtų atsisakyti kailio gaminių, taip pat produkcijos,  pagamintos žiauriomis sąlygomis“, – pridūrė E. Svenson.

„Tai yra įdomus pasiūlymas, tačiau turime būti tikri, jog tai bus įgyvendinta, o informacija bus prieinama visose valstybėse narėse“, – sakė EP narys iš Prancūzijos Džekis Heninas (Jacky Henin) (Europos vieningieji kairieji/Šiaurės žalieji kairieji). 

„Mums reikia priemonių, skirtų kovoti su klastojimu tiek už ES ribų, tiek jos ribose. Tai politinės valios klausimas, tačiau mes, deja, labiau stengiamės atsikratyti tunisiečių, nei sprendžiame tikras problemas. Liūdna, bet gaminiams judėti ES yra kur kas paprasčiau negu žmonėms“, – pridūrė Dž. Heninas.

„Šios dienos balsavimą galima laikyti signalu, kurį Europos Parlamentas siunčia 27 ES valstybių narių vyriausybėms, kad šios sutiktų su tekstilės gaminių atsekamumo įvedimu pasitelkiant visapusišką ir patikimą informaciją“, – sakė Lara Komi (Lara Comi), centro dešiniosios EP narė iš Italijos, Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto primininko pavaduotoja ir Europos liaudies partijos šešėlinė pranešėja dėl tekstilės pavadinimų ir su tuo susijusio tekstilės gaminių ženklinimo.  

„Tai svarbus laimėjimas, palyginti su ankstesniais teisės aktais, reglamentuojančiais „Made In“, – pridūrė L. Komi.

Sveikindama EP narių balsavimą, gyvūnų gerovės organizacija Tarptautinė humaniškoji draugija (Humane Society International) sakė, jog naujasis reglamentavimas padės pirkėjams priimti žinojimu pagrįstus sprendimus, pvz., atsisakyti kailio, jei žudymas prieštarauja jų etiniams įsitikinimams.  

„Daugelis vartotojų nesugeba atskirti dirbtinio ir natūralaus gyvūnų kailio“, – teigė draugija ir pridūrė, jog šiuo metu gamintojai neprivalo nurodyti, jog sudėtyje yra natūralaus gyvūnų kailio.

KITI ŽINGSNIAI

• Paskelbus teisės aktą  ficialiame ES teisės leidinyje, įmonėms bus suteikta dveji su puse metų, kad galėtų prisitaikyti prie naujų ženklinimo taisyklių.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. gegužės 12 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/food/eu-label-clothes-real-fur-leather-news-504791