Vakar parlamentarai nusprendė, kad visa šviežia mėsa, paukštiena, žuvys, pieno produktai, vaisiai ir daržovės bei kiti vieno ingrediento produktai turi būti paženklinti etiketėmis su nurodyta jų kilmės šalimi.

Jie taip pat nusprendė, kad kilmės šalis turi būti nurodyta ir tuomet, jei mėsos, paukštienos ir žuvų yra perdirbtuose maisto produktuose.

ES asamblėjos Aplinkos ir viešosios sveikatos komiteto EP nariai 57 balsais „už“ ir 4 balsais „prieš“ pritarė daugiau nei keturiems šimtams ataskaitos, parengtos EP centro dešinės narės iš Vokietijos Renatos Somer (Renate Sommer) (Europos liaudies partija), pakeitimų. Ši ataskaita bus Europos Parlamento pozicijos dėl ES naujųjų taisyklių, susijusių su informacija apie maisto produktus, pagrindas (žr. „Pagrindas“). 

Naujosiomis taisyklėmis siekiama modernizuoti ir supaprastinti maisto ženklinimą ES. EP nariai nori į informacijos, privalomos pateikti maisto produktų etiketėse, sąrašą įtraukti duomenis apie maistingumą ir „pirmojo užšaldymo datą“. Šiuo metu etiketėse privaloma pateikti produkto pavadinimą, sudedamųjų dalių sąrašą ir galiojimo laiką.

Aplinkos ir viešosios sveikatos komitetas pageidauja, kad kitoje pakuotės pusėje įmonė lentelėje privalėtų pateikti duomenis apie energetinę vertę ir riebalus, sočiuosius riebalus, trans-riebalus, angliavandenius, cukrų, baltymus ir druskos kiekį. 

Visa minėta informacija turėtų būti pateikta 100 gramų arba 100 ml produkto, taip  pat  vienos porcijos.

Vakarykščio antrojo svarstymo balsavimo metu EP nariai parėmė tris kompromisinius Parlamento frakcijų susitarimus.

Pirmasis iš jų yra dėl privalomos informacijos aiškumo/įskaitomumo – parlamentarai pageidavo, kad minimalus šrifto dydis būtų 1,5 mm (0,9 mm pakuotėms, kurių dydis mažesnis nei 8 cm). Antrasis – EP nariai pageidauja aiškesnio alergenų žymėjimo. Trečiasis – pageidaujama, kad ant mėsos, žuvų ir paukštienos produktų būtų pateikiama užšaldymo data.

EP narė įspėja, kad naujosios taisyklės sukels daug rūpesčių smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos atstovai, atstovaujantys 27 ES valstybėms narėms, šiuo metu stengiasi susitarti dėl taisyklių iki antrojo svarstymo balsavimo, įvyksiančio Parlamento plenariniame posėdyje liepos mėn.

Vadinamosios trišalės derybos tarp šių trijų institucijų prasidės gegužės mėn. 10 d.

„Trišalių derybų metu kontroversiškiausias bus kilmės šalies žymėjimo klausimas. Smulkiajam ir vidutiniam verslui tai įgyvendinti techniškai bus sudėtinga, neduos  naudos vartotojams ir sukels mums didelių problemų su Taryba“, – įspėjo Parlamento pranešėja šiuo klausimu Renata Somer (ELP, Vokietija).

Ji mano, kad kilmės šalies nurodymas turi būti „įmanomas ir lankstus“, jei jau smulkiajam ir vidutiniam verslui tektų paklusti naujoms taisyklėms, ir įspėja, jog kai kurie mėsos, žuvų ar paukštienos produktai  nuo gimimo, išauginimo ir apdorojimo pabuvoja trijose skirtingose valstybėse, taigi pagal dabartinę taisyklių formuluotę  jos visos turėtų būti nurodytos ant pakuotės.

„Smulkusis ir vidutinis verslas dabar gavo užduotį, kuri yra pernelyg sudėtinga“, – vakar žurnalistams sakė R. Somer ir įspėjo, kad dabartinė taisyklių formuluotė „įgalintų dideles įmones užspausti mažąsias ir visai neduotų naudos vartotojams“.

EP narė iš Vokietijos paragino Europos Komisiją atlikti poveikio vertinimą, kad būtų galima sužinoti privalomo kilmės šalies žymėjimo Europoje įvedimo pasekmes. „Mes nežinome, ar vartotojai to nori. Visa tai tik spekuliacijos. Aš abejoju, ar jiems tai suteiks papildomos vertės“, – sakė ji.

R. Somer pateikė braškių džemo pavyzdį, ji sakė, jog dažnai bendrovės per metus apsirūpina braškėmis iš skirtingų valstybių, priklausomai nuo metų laiko, kokybės bei kainos, ir klausė, kokia nauda būtų vartotojui iš to, kad gamintojui tektų spausdinti „20 skirtingų etikečių“ vienam produktui. „Tai niekam nepadės“, – sakė ji.

„Gėdingas“ balsavimas pagal nacionalines kryptis

EP narė iš Vokietijos kai kuriuos savo kolegas apkaltino „gėdingu“ balsavimu – atsižvelgiant į nacionalines kryptis, tikintis, kad kilmės žymėjimas apsaugos vietinę pramonę. „Plačiai paplitęs kilmės šalies žymėjimas gali sukelti kai kurių šalių diskriminaciją. Aš noriu tai sustabdyti“, – sakė ji. 

„Jei vartotojas tikrai nori žinoti kilmės šalį, taip ir atsitiks rinkos jėgų dėka“, – sakė R. Somer ir pažymėjo, kad įmonės savanoriškai galėjo nurodyti kilmės šalį, pavyzdžiui, norėdamos pasinaudoti tam tikro regiono patrauklumu.

Tačiau žalieji EP nariai sveikino sprendimą pritarti kilmės šalies žymėjimui.

„Tai padės užtikrinti, kad vartotojai žinotų, iš kur kilo jų valgoma mėsa ar pieno produktai, be to, jei maisto produktui reikėjo gabenti gyvūnus iš toli, vartotojai gali nuspręsti jo nepirkti“,- sakė Aplinkos ir viešosios sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas ir žaliasis EP narys iš Švedijos Karlas Šlyteris (Carl Schlyter).

Komitetas taip pat pageidauja, kad kitoje pakuotės pusėje būtų privaloma žymėti trans-riebalus.

„Kai kuriose šalyse trans-riebalai jau yra uždrausti, kadangi jie siejami su Alzheimerio liga, nevaisingumu. Vartotojai turi žinoti, jei jų yra pridėta“, – sakė Darbo partijos EP narė iš Jungtinės Karalystės Glenis Vilmot (Glenis Willmott), šešėlinė Socialistų ir demokratų frakcijos ES asamblėjoje pranešėja teisės aktų klausimais.  

Socialistų ir demokratų frakcijos nariai taip pat pageidavo, kad priekinėje pakuotės pusėje būtų žymimas kalorijų, riebalų, sočiųjų riebalų, cukraus bei druskos kiekis, tačiau šiuos reikalavimus atmetė komiteto konservatorių dauguma.

„Aš labai nusivylusi. Žmonės turi teisę žinoti, kas yra jų perkamame maiste. Jie turi tai sužinoti lengvai ir paprastai, kad galėtų rinktis sveiką maistą sau ir savo šeimai“, – sakė G. Vilmot.

EP nariai taip pat rėmė griežtesnes taisykles dėl „netikro maisto“, tokio kaip dirbtiniai sūriai,  taip pat dėl klaidinančių etikečių,  jie nusprendė uždrausti klaidinamą vaisių ar kitų maisto produktų vaizdavimą ant produkto etiketės, jei jų nėra to produkto sudėtyje.

„Privalome atsisakyti įvairių nenuoseklių nacionalinių reikalavimų ir parengti ES masto taisyklių rinkinį. Tikiuosi, sugebėsime susitarti iki liepos mėnesio“, – sakė Parlamento pranešėja R. Somer.

EP nariai nusprendė, kad alkoholiui (įskaitant ir populiariusius alkoholinius kokteilius, kol Europos Komisija nesugalvojo patenkinamo jų apibrėžimo), nefasuotiems maisto produktams, skirtiems valgyti tuoj pat, bei sezoninės konditerijos gaminiams, pavyzdžiui, velykiniams kiaušiniams, naujosios taisyklės nebus taikomos.

Tačiau vis dar lieka neaišku, kiek komiteto pasiūlymų išliks po trišalių derybų, vyksiančių prieš antrojo svarstymo balsavimą Parlamento plenariniame posėdyje liepos mėn.

Priėmus taisykles, įmonės prie jų prisitaikyti turės per trejus metus. Ir dar papildomai dvejus  metus, taigi iš viso penkerius, pradėti taikyti naujuosius informacijos apie maistingumą reikalavimus.

NUOMONĖS

„Jei esame rimtai nusiteikę kovoti su nutukimu, širdies ligomis, diabetu, vartotojas turi iš karto matyti, ko yra maiste“, – sakė Darbo partijos EP narė iš Jungtinės Karalystės  ir Europos Parlamento Socialistų ir demokratų frakcijos pranešėja dėl maisto ženklinimo G. Vilmot.

Komitetas pritarė Socialistų ir demokratų siūlymams patobulinti kilmės šalies žymėjimą.

„Mes norime, kad visos mėsos ir paukštienos būtų nurodoma kilmės šalis, ne tik jautienos. Taip pat norime, kad šitaip būtų ženklinami ir švieži, ir apdoroti produktai“, -sakė G. Vilmot.

„Vartotojai yra susirūpinę gyvūnų gerove, tad turėtų žinoti, kokia yra perkamos mėsos kilmė, taip pat ir apdorotos mėsos produktų – sumuštinių ar paruošto maisto“, – pridūrė ji.

Europos Parlamento Žaliųjų frakcija pritarė „patobulinimams“, susijusiems su kilmės ir netikrų produktų žymėjimu, tačiau tai, kad komitetas neparėmė minėto žymėjimo priekinėje pakuotės dalyje, apibūdino kaip „nesėkmę“.

„[Vakarykštis] balsavimas užtikrins išsamesnę informaciją etiketėse, tačiau EP narių nesugebėjimas pritarti žymėjimui priekinėje pakuotės dalyje yra aiškesnės sveikatingumo informacijos pateikimo nesėkmė“, – sakė Žaliųjų frakcijos EP narys iš Švedijos ir Parlamento aplinkos ir visuomenės sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas K. Šlyteris.

„Nėra jokio pagrindo esminę sveikatingumo informaciją „slėpti“ antroje maisto produktų pakuotės pusėje, išskyrus pramonės rinkodaros interesus, tad labai gaila, kad EP nariai šiuos interesus iškėlė į pirmą vietą“, – sakė K. Šlyteris. 

„Nedidele EP narių balsų dauguma komitetui pavyko neparemti pagrindinių maistinių savybių žymėjimo priekinėje pakuotės pusėje, tačiau mes tikimės, kad šis sprendimas bus panaikintas Parlamentui balsuojant plenarinio posėdžio metu“, – pridūrė jis.

„Mes esame už privalomą maistingumo žymėjimą ant pakuotės“, – sakė Vokietijos centro dešiniosios EP narė ir Europos Parlamento pranešėja šiuo klausimu R.Somer (Europos liaudies partija).

„Energetinė vertė, išreikšta kalorijomis ir nurodyta šimtui gramų ar mililitrų, turėtų būti aiški iš pirmo žvilgsnio. Taip pat galima ir nuoroda į porcijos pakuotėje maistingumą. Tai būtų geriausias būdas pastebėti, pavyzdžiui, neriebų jogurtą, nepriklausomai nuo pakuotės dydžio. Vartotojams turėtų būti pateikta energetinės vertės informacija, išreikšta kalorijomis, kadangi prie tokio skaičiavimo būdo jie yra pripratę“, – sakė R. Somer. 

„Detalesnė informacija apie anglies hidratus, baltymus, riebalus, cukrų ir druską taip pat bus įtraukta į privalomą maistingumo lentelę. Visa informacija turės būti aiškiai įskaitoma. Mes raginame Komisiją parengti praktišką sistemą. Vartotojų negalima daugiau klaidinti dėl dirbtinių sudedamųjų dalių, tokių kaip „sūrio pakaitalas“ ar „klijuota mėsa“. Tokios sudedamosios dalys taip pat turi būti aiškiai pažymėtos“, – sakė ELP EP narė.

Didelė išimtis bus taikoma nefasuotiems maisto produktams ir, pavyzdžiui, maistui restoranuose. „Aš nesidžiaugiu komiteto sprendimu dėl kilmės žymėjimo. Į šios nuostatos taikymo sritį pateks ne tik žuvys ir mėsa, bet ir pagrindiniai perdirbto maisto ingredientai“, – paaiškino ji.

„Tačiau kaip bus įmanoma pažymėti mėsos ingredientus – gyvūno atsivedimo  ir skerdimo vietą, tarkime, sriubos skardinėse? Tai techniškai neįmanoma. Be to, aš baiminuosi, kad valstybės narės gali griebtis protekcionizmo“, – sakė R. Somer.

Europos vartotojų organizacija BEUC Aplinkos ir viešosios sveikatos komiteto balsavimą apibūdino kaip „didelį smūgį vartotojams“, kadangi EP nariai atmetė pasiūlymus dėl privalomos informacijos apie maistingumą priekinėje pakuotės dalyje. 

„Praktiniu požiūriu šis balsavimas reiškia, kad pirkėjai negalės lengvai aptikti ir palyginti esminės informacijos apie tai, kiek riebalų, sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus yra maisto gaminyje. Jiems teks tokios informacijos ieškoti, vartyti produktus“, – sakė Monika Gojens (Monique Goyens), BEUC generalinė direktorė.

„Tai prieštarauja visiems įrodymams, kaip vartotojams lengviausia pasirinkti sveiką maistą, ypač tuomet, kai kova su nutukimu yra visuomenės sveikatos prioritetas. Mes tikimės, kad plenariniame balsavime EP nariai tai ištaisys“, – pridūrė M. Gojens.

Tačiau Aplinkos ir viešosios sveikatos komiteto sprendimus dėl kilmės šalies žymėjimo ir įskaitomumo reikalavimų BEUC pavadino sveikintinais ir džiaugėsi „į privalomų taisyklių sąrašą įtrauktu šrifto dydžio reikalavimu“.  

Maisto ir gėrimų federacijos generalinis direktorius Teris Džounsas (Terry Jones) sakė, kad „jei atvirai – visa tai beprotystė. Pirminė mintis buvo konsoliduoti ir supaprastinti esamą reglamentavimą ir taisykles, o virto pageidavimų sąrašu, paremtu nuomonėmis, bet ne tuo, kas geriausia vartotojams“.

Jo nuomone, EP nariai yra kalti dėl „praleistos progos maistingumo žymėjimą labiau orientuoti į vartotojus“.

„Jie, pavyzdžiui, galėtų reikalauti, kad informacija apie maistingumą būtų pateikta viso produkto, paruošto vartojimui. O dabartinė nuostata, leidžianti nurodyti maistingumą šimtui gramų kaip vienintelę informaciją apie maistingumą ant pakuotės, pasikartojo ir naujame pasiūlyme“, – sakė T. Džounsas.

„Ši informacija yra nenaudinga vartotojui, kadangi nepasako nieko naudingo apie maisto produkto maistingumą  jį valgant, o būtent tai padėtų sveikai maitintis“, – teigė jis.

„Buvo pasiūlyta, kad ant šaldytų produktų, be galiojimo laiko, būtų žymima užšaldymo data. Nėra aišku, kuo tai galėtų būti naudinga vartotojui“, –  JK maisto gamybos naujienų svetainei sakė Filas Daltonas (Phil Dalton) iš teisinių konsultacijų dėl ženklinimo ir reguliavimo tarnybų kompanijos „Legal Impackt“ . 

KITI ŽINGSNIAI

   Gegužės mėn. 10 d.: Pirmasis trišalis atstovų iš Parlamento, Komisijos ir ES valstybių narių susitikimas dėl maisto produktų ženklinimo reglamentavimo.

   Liepos mėn.: Antrojo svarstymo balsavimas Parlamento plenariniame posėdyje.