|
||||||||
Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > APLINKA_KLIMATAS > Aplinkosaugos statistika – paskata ES efektyviai naudoti išteklius
Aplinka Klimatas 2010-12-17 Aplinkosaugos statistika – paskata ES efektyviai naudoti išteklius Tikimasi, jog nauja aplinkosaugos statistika, nuo namų ūkių atliekų iki sunaudotos energijos, padės ES nustatyti tinkamą politikų, kuriomis siekiama atriboti ekonominį augimą nuo gamtinių išteklių naudojimo, derinį. PAGRINDAS Pasak Europos Komisijos, statistika darosi vis svarbesnė apibrėžiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant aplinkosaugos politikas. Aplinkosaugos ataskaitos padeda nustatyti ryšį tarp aplinkos ir ekonomikos Europos Sąjungoje nacionaliniu, regioniniu ir pramonės lygiu. 2010 m. balandžio mėn. Komisija pasiūlė Europos aplinkos ekonomių ataskaitų reglamentą, kurio tikslas yra sukurti teisinį pagrindą rinkti, perduoti ir įvertinti Europos ataskaitas dėl: oro taršos; aplinkosaugos mokesčių; makroekonominių materialinių srautų apskaitos. Komisija mano, jog ES aplinkosaugos politikos dėl, pavyzdžiui, atliekų, klimato kaitos bei darnaus vartojimo ir gamybos būtų kur kas efektyvesnės, jei atsirastų kokybiškų duomenų, rodančių sąsajas tarp aplinkos ir ekonomikos. Atsiliepimo dėl pasiūlymo projekte Europos Parlamento Aplinkos komiteto nariai pasveikino šią iniciatyvą, tačiau paprašė, kad būtų sukurti papildomi ataskaitų moduliai vandeniui, atliekoms, bioįvairovei, miškams, energijai, aplinkosaugos subsidijoms ir aplinkos apsaugai. Jame ypatingas dėmesys skirtas Europos namų ūkių poveikiui aplinkai. Eurostat publikacijoje pateikiamos išsamios ataskaitos dėl materialinių srautų bei oro taršos. Joje taip pat pateikiama statistika apie vandenį, chemikalus, bioįvairovę, žemės naudojimą, agroaplinkosaugos rodiklius, miškininkystę, išlaidas aplinkos apsaugai bei aplinkosaugos mokesčius. Šis 350 puslapių apimties dokumentas yra bandymas pateikti standartizuotą informaciją apie įvairius aplinkos aspektus, „leidžiantis identifikuoti neigiamą poveikį aplinkai, susijusį su mūsų gamybos ir vartojimo modeliais“, teigia Valteris Radermacheris (Walter Radermacher), generalinis Eurostat direktorius. Jis taip pat turėtų suteikti galimybę aplinkosaugos atžvilgiu palyginti 27 ES valstybes bei patį bloką su kitomis pasaulio dalimis ir įvertinti pažangą siekiant aplinkos politikos tikslų. Eurostat pažymi, jog aplinkosaugos statistika renkama „turint išskirtinai reguliacinį bei administracinį tikslus“. Pavyzdžiui, agroaplinkosaugos rodiklius – siekiant stebėti, kaip aplinkosaugos klausimai integruojami į Bendrąją žemės ūkio politiką, statistika apie atliekas rinkima, kad būtų galima stebėti perdirbimo rodiklius. Šis tyrimas papildo Europos aplinkos agentūros studiją „Europos aplinka – dabartis ir perspektyvos, 2010“, kurioje dar lapkritį buvo įspėta, jog dėl pasaulyje vis didėjančio gamtinių išteklių poreikio kils grėsmė Europos ekonomikai bei socialinei sanglaudai. Namų ūkių poveikis aplinkai Skaičiai rodo, kad pajamų lygio bei namų ūkių išlaidų padidėjimas daro poveikį aplinkai, kadangi namų ūkių vartojimas ir išlaidos išsiplečia nuo bazinių poreikių patenkinimo į kitas vartojimo kategorijas, tokias kaip laisvalaikis ar komunikacijos. Be to, ataskaitoje pažymima, kad Europos namų ūkiai vis mažėja – vienam namų ūkiui tenka mažiau gyventojų. Tai reiškia, kad namų ūkiai naudoja daugiau erdvės, prekių ir paslaugų, energijos, vandens, taip pat generuoja daugiau atliekų ir išmetamųjų teršalų vienam žmogui. Statistika rodo ir padidėjusį naudojimąsi asmeniniais automobiliais, antraisiais būstais bei elektroninėmis prekėmis, taip pat didesnį perdirbto ir pakuoto maisto vartojimą. Visa tai daro poveikį aplinkai, kadangi generuojama daugiau atliekų. Aplinkosaugos mokesčiai norint pakeisti vartotojų elgesį Eurostat pažymi, kad „priemonių, galinčių minimaliomis sąnaudomis skatinti elgsenos pokyčius visuose sektoriuose, paieška“ verčia politikus daugiau dėmesio skirti skatinančiosioms ekonominėms priemonėms. Tokios rinkos priemonės jau egzistuoja baudų, rinkliavų, mokesčių prekybos leidimais formomis. Tai „naudojama bausti tiems, kurie teršia aplinką ar ja piktnaudžiauja“. Taip pat šios priemonės padeda įgyvendinti principą „teršėjas moka“, tarnauja kaip draugiško aplinkai elgesio skatintojos. Viena iš pagrindinių „Europa 2020“ strategijos iniciatyvų skirta efektyvesniam išteklių naudojimui, o šiuo metu ES vykdomosios institucijos rengia gaires efektyviau išteklius naudojančios Europos link. Gairės, planuojamos paskelbti 2011 m. birželio mėn., gali apimti ir naujas iniciatyvas, skirtas keisti vartotojų elgesį rinkos ir kainų priemonėmis. ES aplinkosaugos komisaras Janezas Potočnikas (Janez Potočnik) pabrėžė, kad kainų keitimas kur kas efektyviau keičia vartotojų elgesį nei griežtas reguliavimas. Didžioji dalis aplinkosaugos mokesčių yra už energiją Statistikos duomenys rodo, kad 2007 m. Europos Sąjungoje energijos mokesčiai sudarė 72 proc. visų aplinkosaugos mokesčių. Transporto mokesčiai sudarė 23 proc., taršos ir išteklių mokesčiai – likusius 5 proc. Pasak Eurostat, aplinkos mokesčių dalis ES BVP išliko santykinai stabili arba šiek tiek sumažėjo per 1999–2007 metus. Tačiau „aplinkos mokesčiai sudaro vis didesnę dalį namų ūkių ir verslo mokestinių įsipareigojimų“. 2008 m. aplinkosaugos mokesčiai Europos Sąjungoje sudarė 2,4 proc. BVP, tačiau svyravo nuo 1,6 proc. Ispanijoje iki 5,7 proc. Danijoje. Tarnyba pažymi, kad „kai kuriose Europos valstybėse įvyko žalioji mokesčių reforma“, kai aplinkosaugos mokesčiai išaugo, palyginti su kitomis apmokestinimo formomis, pvz., darbo mokesčiais. KITI ŽINGSNIAI
NUORODOS Europos Sąjunga
Straipsnis publikuotas svetainėje EurActiv.com 2010 m. gruodžio 14 d., staripsnis originalo kalba http://www.euractiv.com/en/sustainability/green-stats-drive-eu-resource-efficiency-push-news-500516?utm_source=EurActiv+Newsletter&utm_campaign=10f33997fe-my_google_analytics_key&utm_medium=email DAUGIAU ŠIA TEMA Naujienos: Įstatymų leidėjai palaiko ES “žaliosios statistikos” sukūrimą'. Naujienos: ES institutas pateikia efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius.
Nuorodų Dosjė: Pasaulinės “gyvenimo ciklo” ekonomikos links?
EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |