Padidinti gyventojų užimtumą iki 75% – vienas iš penkių dešimties metų ekonomikos plano „Europa 2020“, kovo mėnesį pateikto Europos Komisijos (EurActiv 2010 03 03), tikslų.

EurActiv tinklas išsiaiškino, kad Rytų šalys abejoja dėl skurdo tikslo įgyvendinimo, taip pat sunkiai sekasi su klimato tikslais (EurActiv 2010 05 06; EurActiv 2010 07 16). Švietimo tikslų įgyvendinimas įvairuoja, dauguma šalių narių į MTTP investuos mažiau nei 3 % ES BVP (EurActiv 2010 08 23; EurActiv 2010 06 04).

Pasaulio ekonomikos krizė stipriai paveikė ES darbo rinką, 23 milijonai Europos Sąjungos gyventojų tapo bedarbiais ir turi labai mažai vilties susirasti naują darbą per ateinančius mėnesius.

Tik per pastaruosius pusantrų metų darbo neteko 4,3 milijono – tai sudaro 1,9% visos ES darbo jėgos.Manoma, kad nedarbas pasieks 10% ir iki 2011 metų išsilaikys tokio lygio.

Pirmoje savo kalboje, pavadintoje „Sąjungos būklė“, Europos Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso) pateikė planus, galinčius padėti užimti keturis milijonus laisvų darbo vietų visose 27 ES šalyse, įskaitant ir „Europos laisvų vietų koordinavimą“ (EurActiv 2010 09 08).

Birželio mėnesį Europos vadovai priėmė strategiją „Europa 2020“ , Lisabonos sutarties tęsėją, jos tikslas – per dešimt metų sukurti pažangią, tvarią ekonomiką. Užimtumo didinimas – vienas iš svarbiausių strategijos tikslų, pagal kurį rudenį bus priimti individualūs nacionaliniai tikslai.

Užimtumo tikslas – kad 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumas ES per ateinančius dešimt metų išaugtų nuo dabartinių 69 % iki 75 %.

Nors pagal tarptautinį standartą užimtumas matuojamas 15- 64 amžiaus grupėje, beveik visose ES šalyse narėse 15-19 metų asmenys privalo mokytis vidurinėje mokykloje.

Vidurio Europa: vyriausybės rengiasi visapusiškoms reformoms

Keturiose Vyšegrado ES šalyse – Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje – vyriausybės rengia nacionalinio užimtumo politikos krypčių priemones pirminiam ekonomikos augimo ir piliečių užimtumo impulsui, ypač jaunimo, vyresnio amžiaus ir ilgalaikių bedarbių.

Krizė stipriai paveikė Čekijos darbo rinką, norint, kad šalis iki 2020 metų pasiektų 75 % gyventojų užimtumo tikslą, sutampantį su bendru ES tikslu, nustatytu buvusios vyriausybės, dabartinė vyriausybė turės imtis reikšmingų reformų. 2009 metais užimtumo lygis tarp 20-64 metų amžiaus gyventojų per metus nuo 72,4% nukrito iki 70,9%.

Šalis nustatė daugybę šalutinių nacionalinių tikslų – sutelktas dėmesys moterų, vyresnių darbuotojų, 15-24 metų amžiaus gyventojų ir nekvalifikuotų darbininkų užimtumo didinimui. Naujoji vyriausybė neketina keisti šių tikslų ir tikisi paskatinti darbo rinkos lankstumą, sumažinti biurokratizmą ir supaprastinti sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui (EurActiv 2010 09 09).

Slovakijoje, kur 2009 m. užimtumo lygis buvo 66,4% , naujoji vyriausybė turi du svarbiausius tikslus: ištraukti darbo neturinčius piliečius iš „socialinių spąstų“, kai dirbti yra maža ekonominė motyvacija, taip pat įveikti opią ilgalaikio nedarbo problemą.

Daugumai slovakų dėl dosnios socialinių išmokų sistemos beveik nėra finansinio skirtumo, dirba jie ar ne. Per pusę šalies bedarbių neturi darbo daugiau nei metus. Kad su tuo susidorotų, vyriausybė ketina pristatyti „darbo interrinką“, paremtą socialinių išmokų ir darbo ne visą darbo dieną sujungimu ir mokesčių lengvatomis įmonėms, kurios įdarbins ilgalaikius bedarbius (EurActiv 2010 09 03).

Vengrijoje vyriausybė per ateinančius dešimt metų įsipareigojo sukurti milijoną darbo vietų, šis plataus užmojo planas iki 2020 metų padėtų padidinti šalies užimtumo lygį iki 70%, turimomis žiniomis, šį skaičių pasiūlė Europos Komisija.

Dabartinis 20-64 metų amžiaus Vengrijos gyventojų užimtumas yra tik 60,4%, o tai reiškia, jog teks imtis konkrečių veiksmų šiam tikslui įgyvendinti. Pasak šalies Statistikos departamento eksperto, Vengrija galėtų pasiekti 70 % užimtumo lygį, jei būtų sėkmingai sukurta ir užimta milijonas darbo vietų , t. y. dauguma iš 1,9 milijono „neaktyvių“ darbuotojų vėl grįžtų į darbo rinką (EurActiv 2010 09 06).

Per pastaruosius metus užimtumo lygis Lenkijoje vienas iš žemiausių ES – mažiau nei 60%, jis ypač žemas tarp moterų ir asmenų, vyresnių nei penkiasdešimt metų, – dėl ankstyvo išėjimo į pensiją ir priešpensinio amžiaus išmokų. Tačiau darbo lygio rodiklį pakėlė masinė emigracija ir gyventojų skaičiaus mažėjimas.

2008 m. ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) reformavo pensijų sistemą, tai buvo prieštaringas žingsnis, atėmęs iš beveik 750 000 lenkų galimybę anksčiau išeiti į pensiją ir turėjęs paskatinti užimtumą tarp piliečių, vyresnių nei penkiasdešimt metų. Lenkijos darbo ministerija taip pat orientuojasi į „aktyvią“ politiką, kurios tikslas – sugrąžinti darbo neturinčius piliečius į darbo rinka.

Nors Bulgarijoje didelis nedarbas ir piliečių pesimizmas, šalies vyriausybė užsibrėžė aukštus tikslus. Ji ne tik tiki, kad galės pasiekti 75 % ES užimtumo tikslą, bet ir šiek tiek jį viršyti – nacionalinis užimtumo tikslas – 76 %. „Tai ambicinga, bet nėra neįmanoma“, – sako Darbo ir socialinės politikos ministro pavaduotojas Krasimiras Popovas (Krasimir Popov).

Kad pasiektų šį tikslą, kasmet iki 2020 metų užimtumo lygis turės padidėti 0,75 %. Vyriausybė įsitikinusi, kad tai įvyks sumažėjus krizei, suplanuotos priemonės įveiks ilgalaikį nedarbą, pagerins rinkos lankstumą ir darbo jėgos įgūžius bei žinias.

Tačiau dauguma Bulgarijos piliečių nėra taip optimistiškai nusiteikę. Pagal „Eurobarometer“ apklausą, atliktą gegužės mėnesį, 95 % bulgarų ekonomikos ir užimtumo padėtį laiko „bloga“, o 30 % mano sulauksią daugiau problemų darbo rinkoje (EurActiv 2010 08 31).

Kaimyninėje Rumunijoje nedarbo lygis per paskutinį dešimtmetį nuolat krito ir 2009 metų pabaigoje sudarė 58,6% , 1998 metais buvo 64,2%. Per tą patį laikotarpį vidutinis nedarbo lygis visoje Europoje nuo 61,2 % padidėjo iki 64,6 %.

Per pastaruosius dvejus metus dėl emigracijos Rumunijos darbo rinka neteko dviejų milijonų žmonių. Didžiulės rumunų diasporos susiformavo Ispanijoje ir Italijoje, nors jaunus rumunus taip pat vilioja ES darbai Briuselyje. Pavasarį Rumunijos darbo ministras Mijhajus Seitanas (Mihai Seitan) pažymėjo, kad nors ES tikslas yra 75 %, Rumunijos užimtumo tikslas yra arčiau 50 %. Ypač sunku susirasti darbą moterims, jaunimui ir vyresniems nei 45 metų žmonėms.

Kristiana Ghinea (Cristian Ghinea) iš Rumunijos Europos politinių krypčių centro pažymi, kad viena darbo sritis – natūrinis ūkininkavimas – neįtraukta į šalies užimtumo rodiklius. „30 % rumunų dirba žemės ūkyje, tarp jų ir tie, kurie augina maistą, kad išmaitintų savo šeimas“, – pažymėjo ji (EurActiv 2010 09 08).

NUOMONĖS

Prancūzijoje nedarbas yra vienas iš didžiausių ir piliečių, ir vyriausybės rūpesčių, ypač prasidėjus krizei. Patekimas į darbo rinką ir darbo garantijos – pagrindiniai iššūkiai jaunesniems nei 25 m. ir vyresniems nei 50 m. Nors 2010 metų pradžioje užimtumo lygis padidėjo ir siekė 63,8%, mažiau nei pusė 15-64 metų amžiaus gyventojų dirba pagal neterminuotąsias darbo sutartis.

Pasak įdarbinimo tinklalapio „Metis“ direktoriaus Klodo Emanuelio Triomfo (Claude Emmanuel Triomphe), strategija „Europa 2020“ Prancūzijoje nelaikoma svarbiausiu uždaviniu. Profesinės sąjungos ją taip pat kritikavo už konkrečių sprendimų trūkumą ir dėmesio skyrimą tikslų kiekybei, o ne kokybei (EurActiv 2010 09 02).

Siekdama įveikti užimtumo problemas Prancūzijos vyriausybė įgyvendina daugybę priemonių, tai ir parama gamybos praktikai, kompanijų skatinimas už vyresnio amžiaus darbuotojų priėmimą į darbą. Šalis taip pat reformavo pensijų sistemą, prailgindama pensinį amžių nuo 60 m. iki 62 m., šis sprendimas buvo sutiktas demonstracijomis visoje šalyje.

Vokietijos darbo rinka, nors ir ištiko ekonomikos krizės, „nesusirgo“, nedarbo lygis čia stabilus – 7,6 %. „Ekonomika atsigauna nuosekliai, iš esmės darbo rinka grįžo į prieš krizę buvusį lygį“, – pareiškė darbo ministrė Uršula fon der Leyen (Ursula von der Leyen).

Dėl nuo 2000 metų vykdomos didžiulės užimtumo reformos darbo rinka tapo daug lankstesnė, gerokai padaugėjo dirbančiųjų pagal laikinąsias darbo sutartis. Taip pat padėjo ir darbo užmokesčio apribojimai privačiame sektoriuje, nors dabar profesinės sąjungos reikalauja padidinti darbo užmokestį.

Tačiau per ateinančius metus Vokietija susidurs su dviem rimtais iššūkiais – senstančia visuomene ir aukštu nedarbo lygiu tarp imigrantų. Ekspertai prognozuoja, jog, norint sulėtinti demografinės kreivės kritimą, šaliai kasmet prireiks 200 000 imigrantų, tad vyriausybė turės įgyvendinti priemones, kurios padėtų jiems geriau integruotis ir įsidarbinti (EurActiv 2010 09 15).

KITI ŽINGSNIAI

• 2010 m. ruduo: Šalys narės kartu su stabilumo ir konvergencijos programomis pateiks ir nacionalinės reformos programas.

NUORODOS

Europos Sąjunga

• Europos Komisija: „Europa 2020“ tikslai ( 2010 m. kovo mėn. 3 d.).
• Europos Komisija: „Europa 2020“: Komisija siūlo naują ekonomikos strategiją Europoje ( 2010 m. kovo mėn. 3 d.).
• Europos Vadovų Taryba: Išvados (2010 m. kovo mėn. 26 d.). 

Straipsnis publikuotas EurActiv.com 2010 m. rugsėjo 22 d. Tekstas originalo kalba: http://www.euractiv.com/en/priorities/europe-grapples-with-2020-employment-target-news-497985