Andrula Vasiliu yra ES komisarė, atsakinga už sportą. Ji taip pat atsakinga už švietimą, kultūrą, kalbas ir jaunimo reikalus. Ji ES komisarų kolegijoje nuo 2006 m. atstovauja Kiprui – tada buvo paskirta sveikatos komisare, ji pakeitė  Marką Kyprianou (Markos Kyprianou), kuris tapo Kipro užsienio reikalų ministru.

ES sporto forumo, vykusio Budapešte, metu komisarė kalbėjosi su Frančesku Guarascio (Francesco Guarascio).  Norėdami perskaityti sutrumpintą interviu versiją, spustelkite čia.

Europos futbolo pasaulis išgyvena esminę finansinę reformą po daugelio krizių ir bankrotų. Ar manote, kad didėjantis rėmėjų įsitraukimas į finansinę klubų kontrolę, kaip finansiškai patikimo Miuncheno „Bayern“ klubo atveju, gali būti geras pavyzdys? Ar jūs tokį modelį remtumėte?

Tai labai gera mintis. Mes nuoširdžiai tikime, kad visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas sporto asociacijų ir klubų valdyme gali būti gera priemonė.  Kalbėdami apie sporto specifiškumą, taip pat turime galvoje ir rėmėjų bei jų klubų santykius, kurie yra labai unikalūs, kadangi nekinta taip paprastai. Jei priklausai klubui, tai visam gyvenimui.

Vienas iš destabilizuojančių finansinio futbolo klubų valdymo veiksnių yra didėjančios sumos, išleidžiamos futbolininkų perėmimui. Jūsų neseniai priimtame Komunikate dėl sporto teigiate, kad atėjo laikas peržiūrėti žaidėjų perėmimo taisykles. Ar būtų protinga nustatyti viršutinę mokėjimų ribą visos Europos mastu?

Kol kas būtų anksti sakyti, ar turėtume įvesti tą ribąne, bet manau, kad kaskart didinti sumas už futbolininkų perpirkimą yra negerai. Mane pribloškė neseniai įvykęs Fernando Toreso perpirkimas. 59 mln. eurų yra neįtikėtina suma. Tai neišvengiamai klubus nuo mažų skolų prives prie didelių, paskui prie dar didesnių, kol pagaliau kils visiška painiava. Todėl aš labai palaikau UEFA sąžiningos finansinės konkurencijos taisykles. Tai prisidėtų prie klubų valdymo tvarkos.  

Ar manote, kad Europos Komisija turi teisinį pagrindą nustatyti viršutinę ribą sumų, mokamų už žaidėjų perėjimus?

Mes pasiūlysime atlikti tyrimą, jis prasidės kitais metais ir bus orientuotas konkrečiai į profesionalių žaidėjų perėjimą iš vieno klubo į kitą. Mes įvertinsime problemos mastą ir galimas jos pasekmes. O praėjusiais metais paskelbtas tyrimas dėl sporto agentų atskleidė, kad dėl žaidėjų perpirkimo gali kilti korupcijos ir sukčiavimo problemų. Jei tai tiesa, tuomet turime galvoti, kokių veiksmų imtis.

Kalbant apie finansinį sporto klubų valdymą, tai praėjusią savaitę Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Jungtinė Karalystė ir Belgija yra išteisinamos dėl to, kad suteikė teises nemokamiems kanalams transliuoti aukščiausiojo lygio futbolo rungtynes. Ar šis sprendimas gali paskatinti kitas valstybes nares sudaryti sporto renginių, kurie turi būti transliuojami nemokamai, sąrašus?

Manau, kad tai labai gera mintis, kadangi mes tikime viešuoju sporto interesu. Mes džiaugiamės tokiu teismo sprendimu.

Ar skatintumėte valstybes nares pasielgti taip, kaip Belgija ir Jungtinė Karalystė?

Tai turi būti ne mano, o ministrų sprendimas. Be to, tai yra klausimas, susijęs su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. Mano kolegė Neeli Kroes (Neelie Kroes), atsakinga už Skaitmeninę darbotvarkę, atsakinga ir už šį klausimą. Aš manau, kad tai geras dalykas.  

Finansinėje duobėje yra ne tik futbolas. Krizė palietė visus sektorius. Komisija netrukus pradės derybas dėl ateinančio dešimtmečio biudžeto. Jūsų pareigūnai kalba apie naujos sporto programos, kurios finansavimas – maždaug 10 mln. eurų per metus, paleidimą. Ar valstybės narės jus palaiko?

Žinoma, kad sulaukiame paramos iš ministrų, atsakingų už sportą. Dabar jie turi įtikinti savo ministrus pirmininkus, tuomet matysime, kiek pinigų bus skirta sportui. Manau, kad yra labai glaudus ryšys tarp sporto ir „Europa 2020“ strategijos tikslų siekimo. Ne visi supranta sporto indėlį į ekonomiką. Iš tikrųjų sportas labai prisideda prie ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo ne tik tiesiogiai, bet ir per viešuosius darbus, tokius kaip stadionų statymas, bei turizmo skatinimą.

Ar jūs manote, kad 10 mln. eurų per metus yra realistiška suma, skiriama sporto programai, prasidėsiančiai nuo 2014 m.?

Buvo paminėta 10 mln. eurų suma, ir aš manau, kad tai racionalus skaičius.

Lisabonos sutarties 165 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija plėtotų europinę sporto dimensiją, parengdama konkrečią ES politikos programą, tačiau nepaaiškinama, kaip konkrečiai tai turėtų būti padaryta. O Komisijos komunikate pateikiama daug pasiūlymų dėl politikos, ir jie labai laisvai interpretuoja jau minėtą Sutarties straipsnį. Ar manote, kad galiausiai ES sporto politikos apimtį turės nustatyti teismai?

Mums yra suteikti nedideli įgaliojimai. Tačiau aš nesibaiminu, kadangi savo veiksmus visuomet grindžiame dialogu. Dialogu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis. Prieš imdamiesi veikti, mes konsultuojamės. Jei sulaukiame stiprios paramos, tuomet pereiname į kitą etapą. Pavyzdžiui, pateikiame rekomendacijas. Tiesa, mes negalime leisti teisės aktų. Šiap ar taip, kartais rekomendacijos, jei yra plačiai remiamos, gali duoti geresnį rezultatą, nei imperatyvūs teisės aktai. Sporto forumas yra asociacija, skirta dialogui.

Dialogui ir su mažesnėmis organizacijomis, nes jos skundžiasi, kad kartais būna paliekamos nuošaly?

Mes taip nesielgiame. Visuomet skatiname mažas sporto asociacijas kalbėtis su mumis, rengti dvišalius susitikimus.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje 2011 m. vasario 23 d., tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/en/sports/commissioner-vassiliou-im-shocked-size-football-transfer-fees-interview-502414