Tuo metu, kai Britanijos vyriausybė susiduria su naujais reikalavimais surengti referendumą dėl šalies narystės ES, „Atviroji Europa“ naujoje 50 puslapių ataskaitojepateikia argumentus, kodėl Britanija turėtų likti ES.

Paskutiniu metu premjero Deivido Kamerono torių partijos eiliniai nariai ragina iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės santykių su Europa, o vienas parlamento narys rengia įstatymo projektą, kuriame numatomas visiškas šalies pasitraukimas iš ES.

Tačiau „Atviroji Europa“ atmetė tokius raginimus, pareiškusi, kad „išstojimas iš ES iškeltų daugiau klausimų, nei duotų atsakymų“. Britanijai reikia  naujo narystės apibrėžimo, bet tikrai ne išstojimo iš ES, teigiama ataskaitoje.

Alternatyva ES narystei – panašiai kaip Norvegijai, Šveicarijai ar Turkijai – sukeltų didelį ekonomikos nuosmukį, ypač tokių  svarbių verslo šakų kaip automobilių pramonė ir finansinės paslaugos, teigia „Atvirosios Europos“ analitikai.

Norvegijos tipo santykiai su ES, kuri labiausiai priartėjo prie visiško įstojimo į Sąjungą, vertinami dar prieštaringiau nei Šveicarijos ar Turkijos. Turkija yra šalis kandidatė, tačiau jos galimybės įstoti į ES išlieka abejotinos.

Dėl tos priežasties „Atviroji Europa“ pasisako už tai, kad Jungtinė Karalystė išliktų visateisė ES muitų sąjungos ir bendrosios prekių ir paslaugų rinkos narė – leidžiant jai likti Europos be sienų prekybos centre, tačiau kiek įmanoma gerokai sumažinant ES įtaką ne prekybos sferoje ir kainoms, taip grąžinant galias Jungtinei Karalystei.

 Nebus aiškių ar lengvų atsakymų

„Atvirosios Europos“ direktorius Matsas Personas (Mats Persson) sakė, kad nebus aiškių ar lengvų atsakymų, jei Jungtinė Karalystė paliktų ES.

„Jei Britanija rytoj nuspręstų išstoti, tai sukeltų daugiau klausimų, nei būtų atsakymų ir, priešingai nei populistiškai manoma, reikėtų rengti daugybę sudėtingų derybų su kitomis Europos vyriausybėmis ir gauti jų pritarimą“, kalbėjo jis.

M. Personas teigė, kad Britanijos interesas būtų išlikti ES, bet surengti naujas derybas dėl naujo narystės modelio, grindžiamo ilgalaikiu įsipareigojimu dėl prekybos ES, bet žymiai mažiau ES dalyvaujant kitose srityse.

Ataskaitoje nagrinėjami keturių variantų privalumai ir trūkumai, siekiant pertvarkyti Jungtinės Karalystės santykius su ES, bet nurodoma, kad nė vienas nėra tinkamas.

– „Norvegijos modelis“ išlaisvintų Jungtinę Karalystę iš Bendrosios žemės ūkio politikos (CAP), ES žvejybos reglamentų, ES regioninės politikos ir sumažintų įmokas iš biudžeto. Tačiau nors ir būtų garantuotas patekimas į bendrąją paslaugų ir prekių rinką, už Muitų sąjungos ribų prekių įvežimą varžytų kilmės reglamentų kompleksas, tad Britanija išliktų ES reglamentų, skirtų užimtumui ir finansinėms paslaugoms, subjektas, tačiau be formalios teisės juos formuoti.

– „Šveicarijos modelis“, arba laisvosios prekybos sutartis. Šveicarijos–ES dvišalis sandoris be CAP, ES žvejybos reglamentų, ES regioninės politikos ir sumažintų įmokų iš biudžeto užtikrina didesnį suverenitetą ir mažesnį ES reglamentavimą. Tačiau Jungtinės Karalystės patekimas į bendrąją rinką priklausytų nuo susitarimo, kurį ji turėtų išsiderėti. ES–Šveicarijos sandoris šiuo metu netaikomas absoliučiai daugumai paslaugų, tarp jų ir finansinėms.

– „Turkijos modelis“. Jungtinė Karalystė toliau turėtų naudos iš nevaržomo patekimo į ES bendrąją prekių rinką, išliktų ES muitų sąjungoje, tačiau Britaniją varžytų bet kokie išoriniai susitarimai, kuriuos ES sudarytų prekių prekybos srityje, ir ji neturėtų įtakos jų formavimui. Reiktų pasirašyti atskirą susitarimą dėl paslaugų, jei Jungtinė Karalystė siektų patekti į bendrąją rinką šiuose sektoriuose. Jos nevaržytų ES socialiniai ir užimtumo reglamentai, CAP, CFP ir ES regioninė politika.

– „Visiškas pasitraukimas“. Jei Jungtinė Karalystė išstotų iš ES, neturėdama aukščiau minėtų susitarimų variantų, šalis galėtų grįžti prie narystės Pasaulio prekybos organizacijoje. Tai reikštų, kad kai kurie eksportuojami gaminiai būtų apmokestinami gana aukštais tarifais (pvz., 10%eksportuojamiems automobiliams), o patekimas į paslaugų rinką būtų suvaržytas.

Pozicijos:

Vis akivaizdžiau, kad Britanijos premjeras Deividas Kameronas balso teisę turintiems piliečiams rengiasi siūlyti referendumą dėl narystės ES, net jei naujojoje sutartyje nebūtų numatyta daug galių perduoti Briuseliui, savo komentare tvirtina Meri Ann Syghart (Mary Ann Sieghart), išspausdintame laikraštyje “Independent”.

„Referendumas neturėtų galutinai nulemti išstojimo klausimo, tai  būtų apklausa dėl nuomonės apie siūlomą naująją sutartį. Jei tai bus sutartis, kuri padės apsaugoti Jungtinę Karalystę nuo didesnės integracijos į ES, neleis, kad būtų nepaisoma mūsų nuomonės, ir sumažins reguliavimą kai kuriose svarbiose srityse, britai greičiausiai pasisakys už ją, nors ir be didelio entuziazmo. Tačiau jei D. Kameronui nepavyks užtikrinti veiksmingų saugiklių, jis patirs žeminantį pralaimėjimą ir tai bus pranašiškas ženklas, kad mes paliekame ES“, rašo M. Syghart.

PAPILDOMA INFORMACIJA:

Britanijos vyriausybė susiduria su stiprėjančiais torių – eilinių parlamento narių raginimais iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės santykių su Europa, o vienas parlamento narys parengė įstatymo projektą, kuriame numatomas visiškas šalies pasitraukimas iš ES.

Jungtinės Karalystės santykiai su Europa jau ilgą laiką kursto nesantaiką tarp konservatorių po to, kai premjero Deivido Kamerono (David Cameron) vadovaujami dešinieji euroskeptikai pareiškė, kad 2009 m. jiems buvo atimta teisė surengti referendumą dėl Lisabonos sutarties.

Prieš ateidami į valdžią 2010 m., konservatoriai kėlė klausimą dėl narystės ES ekonominės naudos, ir reiškė savo nepritarimą Lisabonos sutarčiai  sakydami, kad jie sieks surengti visuotinį referendumą dėl jos tvirtinimo.

Vietoj to D. Kameronas įstatyme numatė „referendumo saugiklį“, kuris leistų rengti plebiscitą, jeigu Briuseliui būtų perleista naujų galių.

Buvęs Europos prekybos komisaras leiboristų politikas Peteris Mandelsonas (Peter Mandelson) nesenai paragino surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės padėties Europoje. Tačiau jis pripažino, kad jo požiūrį remia nedaugelis tėvynainių.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/future-eu/eurosceptics-admit-eu-membership-news-513238