ES jaučiamas savotiškas plėtros nuovargis, o pagrindinė priežastis – euro zonos skolų krizė, įstūmusi visą Europos regioną į keblią ekonominę padėtį. Tokios plėtros bangos, kokia įvyko 2004 m. ir 2007 m., kai 15-os valstybių ES išsiplėtė iki 27 narių, netolimoje ateityje tikrai nesitikima. Netgi pasigirsta spekuliacijų, jog didžioji plėtros banga, su kuria ES nare tapo ir Lietuva, prisidėjo prie dabartinių ekonominių problemų. Tačiau, ekspertų teigimu, toks požiūris nepagrįstas: krizės kyla dėl kriterijų ir žaidimo taisyklių nesilaikymo bei išimčių taikymo, o šalys kandidatės yra priverstos prisiimti kartais netgi griežtesnius ekonominius ar fiskalinius ES įsipareigojimus nei ES senbuvės.

ES pabrėžia, kad plėtra išlieka viena ES varomųjų jėgų. Jei naudojamas tinkamai, tai esąs įrankis skleisti bendras europines vertybes už ES ribų, plėsti bendrąją  ekonominę erdvę ir atverti naujas eksporto rinkas ES šalių verslininkams.

Pasak EK prezidento Jose Manuelio Barroso, faktas, jog prieangyje laukia devynios narystės ES siekiančios šalys, įrodo, kad „ES tebėra labai patraukli“.

Plečiasi rinka
Tomas Gulbinas, Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento vadovas, pabrėžia, kad Lietuva nuosekliai pasisako už ES plėtrą.

„Esu įsitikinęs, kad ES plėtra yra vienas iš sėkmingiausių ES integracijos politikos žingsnių. Visų pirma tai reiškia stabilumą, saugumą, solidarumą, tačiau ryškus ir  ekonominis poveikis. Lietuvai ES plėtra reiškia didesnę eksporto rinką. Paprastai kalbant, po kiekvieno ES plėtros etapo verslas turės vis didesnę žaidimo aikštelę, kurioje žaidžiama pagal suvienodintas taisykles, o nauji nariai priimami tik gavę visų esamų ES narių sutikimą“, – dėsto p. Gulbinas. ES šiuo metu sukuria 22% pasaulio BVP.

2013 m. viduryje, prisijungus Kroatijai, ES taps jau 28 valstybių Bendrija. Lietuvos verslas jau atranda Kroatijos rinką: šiai šaliai baigiant narystės derybas su ES, eksportas iš Lietuvos į Kroatiją 2011 m., palyginti su 2010-aisiais, išaugo beveik 45% – nuo 34 iki 57 mln. Lt. Iš viso į ES šalis Lietuva 2011 m. eksportavo 42,8 mlrd. Lt vertės prekių (2010 m. – 33 mlrd. Lt).

Sąlyga dėl investicijų

ES Vadovų Taryboje, vykusioje šiemet kovo 1 dieną Briuselyje, kandidatės statusą užsitikrino Serbija -– didžiausia Vakarų Balkanų regiono šalis, turinti didelį   ekonominį potencialą, perspektyvią rinką ir įsikūrusi geografiškai itin palankioje vietoje – kryžkelėje tarp Vakarų ir Vidurio Europos, Artimųjų Rytų. ES
kandidatės statusas šaliai suteikiamas tada, kai ji atitinka kandidatėms keliamus politinius ir ekonominius kriterijus. Europos lyderiai konstatavo, kad Serbija šiame etape padarė pažangą, įgyvendindama susitarimus, pasiektus derybose su Kosovu, sugebėjo pagerinti padėtį sienų kontrolės srityje ir pademonstravo siekį vykdyti kitas demokratines reformas.

Tačiau Lietuva, Serbijai derantis dėl kandidatės statuso, nuolat kėlė investicijų saugumo šioje šalyje klausimą. Sudėtingą verslo ir investicijų aplinką Serbijoje patvirtina Lietuvos įmonių „ALT Investicijos“, taip pat „Arvi“ ir „Sanitex“ konsorciumo investicijų patirtis. 2007-aisiais „Alita“ (vėliau ji išskaidė veiklą) kartu su Švedijos bendrove „United Nordic Beverages“ už 21,4 mln. EUR (73,89 mln. Lt) įsigijo 51,9% Serbijos alaus daryklos „Beogradska industrija piva“ akcijų. Tačiau  2010 m. Serbija nacionalizavo šias akcijas tvirtindama, kad lietuviai neįvykdė įsipareigojimų dėl investicijų ir smulkiųjų akcininkų turėtos dalies supirkimo.

2009 metų pradžioje Serbija nutraukė sutartį su įmonių grupe „Arvi“ dėl azotinių trąšų gamyklos „HIP-Azotara“ privatizavimo. „Arvi“ šią gamyklą 2006 m. buvo įsigijusi drauge su „Sanitex“ ir viena vietos įmone. Ponas Gulbinas pažymi, kad Europos Komisija (EK) atsižvelgė į Lietuvos iškeltą sąlygą gerinti verslo aplinką Serbijoje – ši sąlyga užfiksuota EK vienašalėje deklaracijoje prie 2012 m. vasario mėn. ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio išvadų. „Tai, kad EK atkreipė dėmesį, yra Lietuvos pastangų rezultatas“, – pabrėžia p. Gulbinas.

Tolesni Serbijos integracijos į ES etapai bus susiję su tuo, kaip šalis perkels ES teisyną į savo įstatymų bazę ir kaip laikysis demokratijos principų bei žmogaus teisių. Šalis, be kita ko, turi įrodyti, kad joje užtikrinama saugi verslo ir investicijų aplinka.

Islandijos pažanga

Kone geriausiai narystei ES pasirengusi Islandija. Nuo 1994 m. šalis dalyvauja ES bendrojoje rinkoje, nuo 1970 m. yra prisijungusi prie muitų sistemos, nuo 1996 m. – prie Šengeno zonos. Islandija yra perkėlusi į savo teisinę sistemą apie 70% ES teisyno. Šalis kandidatė per rekordiškai trumpą laiką – pusę metų – atvėrė 11 derybų skyrių, iš jų 8 užbaigti. Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Danija iki birželio pabaigos siekia pradėti derybas dėl visų likusių skyrių su Islandija. Jeigu derybų pagreitis nemažės ir jei nesutrukdys debatai dėl Islandijai sunkiausių skyrių – žemės ūkio, žuvininkystės, aplinkosaugos, – šalis turi galimybių baigti derybas 2013 m. II pusėje, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.

Ponas Gulbinas sako, kad Lietuva nuosekliai remia Islandijos siekį prisijungti prie ES, nes tai svarbu Lietuvai stiprinant Šiaurės ir Baltijos regiono įtaką Europoje – kuo daugiau Šiaurės ir Baltijos valstybių taps ES narėmis, tuo labiau bus sujungtos jėgos ginant bendrus interesus.

Rytinės kaimynės

Anot p. Gulbino, efektyvi ES plėtros politika yra svarbi ir Rytų kaimynių šalių glaudesniems santykiams su ES. Kol ES negali joms pasiūlyti didžiausios paskatos – narystės ES, ieškoma kitokių bendradarbiavimo formų. Pavyzdžiui, Balkanų valstybėms taikomos priemonės – vizų režimo palengvinimas, prekybos režimo liberalizavimas – jau yra taikomi ir ES rytinėms kaimynėms.

Rytų kaimynystės šalių vadovų susitikimą planuojama surengti 2013 m., kai Lietuva bus ES Tarybos pirmininkė.

Šaltinis: VZ.lt