|
||||||||
Partneriai: |
Titulinis > Naujienos > ARCHYVAS > Elektroniniai pinigai – būdas taupyti
Archyvas 2009-11-30 Elektroniniai pinigai – būdas taupyti Nors elektroninių pinigų sistema turėtų būti patraukli tiek verslininkams, tiek vartotojams, Lietuvoje ji vis dar nėra populiari. Ele
Nors elektroninių pinigų sistema turėtų būti patraukli tiek verslininkams, tiek vartotojams, Lietuvoje ji vis dar nėra populiari. Elektroniniai pinigai yra plačiai naudojami pasaulyje kaip praktiški, taupantys lėšas, vartotojų saugumą ir anonimiškumą garantuojanti grynųjų pinigų ir bankinių kortelių alternatyva. Į ją reiktų žvelgti kaip į dar neišnaudotą inovaciją.
Marius Laurinaitis, Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius, Mykolo Riomerio universitetas
Elektroniniai pinigai – ne bankinės elektroninės kortelės Pabandysiu trumpai apžvelgti, kas yra elektroniniai pinigai, kuo jie skiriasi nuo mums įprastų bankinių elektroninių kortelių sistemos, kuo ši sistema pasitarnauja Europos vartotojams. Esminis skirtumas tarp kreditinės, debetinės kortelės ir elektroninių pinigų tas, kad kortelė – tai būdas pasiekti savo sąskaitą banke, o elektroniniai pinigai – anonimiški ir perduodami be tarpininko. Juos galima prilyginti jūsų piniginėje esantiems banknotams ir monetoms, kuriuos naudodami parduotuvėje nepaliekate asmeninės informacijos prekybininkui ir bankinei sistemai, taip pat nemokate tarpininkui už atsiskaitymą jais. Svarbu elektroninius pinigus atriboti nuo mums įprastų šiuo metu naudojamų elektroninių mokėjimų sistemų, kurių veikimas pagrįstas bankinėmis sąskaitomis, mokėjimų kortelėmis, elektronine bankininkyste. Esamos sistemos nesugeba patenkinti poreikių, kylančių naudojantis internetu. Banko išduodamos mokėjimų kortelės yra tik priemonė, kurios pagalba bankas identifikuoja savo klientą ir atlieka nurodytą piniginę operaciją, patys pinigai yra įrašai sąskaitose ir nekeliauja tinklais. Mums banko išduota kortelė yra mūsų tapatybės elementas elektroninėje erdvėje, būdas bankui nurodyti ką daryti su mūsų pinigais sąskaitose. Elektroninė bankininkystė yra tik patogesnis būdas pasiekti savo sąskaitas ir jas valdyti, atliekant mokėjimus ir kitas operacijas, internetas naudojamas kaip priemonė, kurios pagalba mes prisijungiame prie banko. Mokėjimas naudojant korteles susijęs su trečiąja šalimi – banku, o elektroniniai pinigai perduodami tiesiogiai. Elektroniniai pinigai konkuruoja su SET (Secure Electronic Transaction, ši technologija išdirbta tokių mokėjimų sistemų kaip Visa ir MASTERCARD dėl saugių mokėjimų kortelėmis atviru tinklu. SET – operacijų atlikimas tinkle, kai pirkėjas ir pardavėjas gali vienas kita identifikuoti (apsikeičiant skaitmeniniais sertifikatais) vykdant sandorį. Tai leidžia įsitikinti atliekamų veiksmų teisėtumu ir tikrumu. Didžioji dalis kompanijų atsidūrė kryžkelėje – ką pasirinkti? Ar SET technologija paremtus atsiskaitymus, ar elektroninius pinigus. Elektroniniai pinigai tiesiogiai keliauja elektroniniais kanalais. Tikrieji elektroniniai pinigai turi būti suprantami kaip atitinkamos mokėjimo priemonės, kurias naudotojas perka elektronine verte iš asmens, kuris teikia elektroninių pinigų išleidimo paslaugą (esami pinigai yra iškeičiami į elektroninius). Minėta elektroninė vertė privalo būti prilyginama gryniesiems pinigams, skirtumas tas, kad elektroninių pinigų judėjimas apyvartoje yra ribotas (elektroninėje erdvėje) ir jie išsaugomi kortelės mikroschemoje arba serveryje. Elektroniniai pinigai – tai sudėtingai apsaugotas elektroninis dokumentas (kupiūra), kuris gali būti perduotas taip pat, kaip ir mums įprasti grynieji pinigai. Mūsų bankinės elektroninių mokėjimų sistemos turi trūkumų: · Mažas saugumo lygis, klientams iškilo grėsmė tapti nusikaltėlių aukomis. Vartotojas gali net nežinoti, kad jo prisijungimo duomenys yra prarasti (slaptažodžių žvejyba, kortelių magnetinio takelio kopijavimas ir t.t). · Mažas transakcijų atlikimų greitis (lyginant su paprastos informacijos perdavimu internete). Jeigu mokėjimas vykdomas tame pačiame banke, jis užtruks nuo 5 min. iki 30 min. Tačiau kas jei pervedama į kitą banką kitoje šalyje? · Anonimiškumo ir privatumo nebuvimas. Kredito institucijų veikla pagrįsta principu – pažink savo klientą. Atlikdami nedidelį mokėjimą grynais pinigais jūs neatskleidžiate tapatybės, tą patį darydami bankine kortele – jūs žinomas. · Sudėtingumas, operacijų kiekiai ar limitai. Siekiant apsaugoti vartotoją nuo galimų apgavysčių įvedami galimų operacijų skaičiaus per parą limitai, taip pat ribojama vienkartinė maksimali pavedimo suma, bei dienos apyvartos suma. · Didelė operacijų savikaina, neįmanomas nenuostolingas mažų mokėjimų atlikimas. Norint atlikti mažą mokėjimą, tokia paslauga bus brangesnė už siunčiamą sumą. Elektroniniai pinigai tampa patrauklūs ir komerciniams bankams. Naudojant juos, bankai nori sutaupyti. PVZ. Vokietijoje GeldKarte.de sistema priklauso bankams, nes norima, kad visi smulkūs atsiskaitymai būtų atliekami naudojant šią sistemą, išvengiant įprastų operacijų kortelėmis. Operacijos metu pardavimo terminalai neturi susisiekti su banku, patikrinti sąskaitos likučio, elektroniniai pinigai tiesiog greitai nuskaitomi iš kortelės atminties. Sutaupo pardavėjas, jam nereikia mokėti procentų už operacijas, taip pat jis pinigus gauna tuo pat metu, nereikia laukti kol bankas perves pinigus į jo sąskaitą. Bankai tikisi, kad žmonės plačiai naudos tokią sistemą atlikdami kasdienius mokėjimus, tai padės sutaupyti didelę dalį lėšų, kurios išleidžiamas grynųjų pinigų tvarkymo procedūroms. Tokių pinigų naudojimas pakeitė parkavimo, bilietų, gėrimų, kitų prekių pardavimų aparatų veikimą, neliko grynųjų pinigų, tad laužyti ir bandyti pavogti pinigus nėra tikslo. Dažniausiai išskiriami elektroninių pinigų pranašumai: · Saugumas, laikomasi aukšto lygio saugumo naudojant sudėtingus kodavimo metodus. Svarbiausias principas – „nulaužimo“ kaštai turi viršyti gaunamą naudą, tada naudojama kriptografija efektyvi. Jeigu elektroniniai pinigai yra saugomi kortelėse, dažniausiai būna numatoma maksimali pinigų suma jose (GeldKarte.de sistema kortelėse daugiausiai leidžia tūrėti 200 eurų), taip sumažinama praradimo rizika, jeigu kam nors pavyktų įveikti galingą kriptografiją. · Anonimiškumas, svarbu sandorio nesusekimas ir konfidencialumas, būtent konfidencialumo nebuvimas šių dienų mokėjimo sistemas daro pasenusiomis. Minėtame GeldKarte.de pavyzdyje yra dvi kortelių rūšis – anoniminė ir identifikuojama. Anoniminė kortelė turi operacijų limitus (siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevenciją), tai protingi limitai, leidžiantys per dieną išleisti iki 200 eurų, tuo pačiu išliekant anonimišku ir nesinešiojant grynųjų. · Portatyvumas, saugumas ir naudojimasis elektroniniais pinigais neturi būti ribojamas konkrečios vietos. Vartotojai turi turėti galimybę laisvai judėti su savo elektroniniais pinigais ir perduoti juos nebūtinai naudojant kompiuterius ir kompiuterinius tinklus. Elektroniniai pinigai neturi egzistuoti tik kompiuterinių tinklų rėmuose. Elektroniniai pinigai, saugomi kortelėse, gali būti perduoti, nėra būtina susisiekti su banku, tiesiog nuskaitoma į terminalo atmintį. · Dvipusiškumas, elektroniniai pinigai laisvai perduodami kitiems vartotojams. Mokėjimai turi būti galimi ir nesant konkrečios paslaugos vartotojui. T.y. norint gauti elektroninius pinigus nereikia būti kažkokios paslaugos registruotam vartotojui. Anonimiškų elektroninių pinigų atveju galima tiesiog perduoti žmogui pačią kortelę su ten esančiais pinigais, kortelė čia tik kaupiklis, kaip piniginė. · Autonomiškumo galimybė, transakcija tarp dviejų vartotojų nereikalauja jokios trečios šalies ir jų identifikavimo. Pinigai keliauja tiesiai iš pirkėjo pardavėjui (kortelėmis paremtose elektroninių pinigų sistemose), jeigu pinigai saugomi serveryje, tada būtina prisijungti, norint atlikti pavedimą. · Dalumas, elektroninio pinigo vienetas išskaidytas į mažesnius vienetus (sumas), siekiant protingai atlikti mokėjimą bei gauti grąžą. Dažniniai tai yra tie patys nominalai kaip ir grynųjų pinigų. · Platus priimtinumas – elektroniniai pinigai žinomi ir plačiai komerciškai priimami (Honkongo, Singapūro miestai). Elektroninių pinigų emisija – tai brand‘o (žinomo, vertinamo) emisija, atpažįstamo ir turinčio pasitikėjimą. · Patogus vartotojui (angl. User-friendly) – paprastumas veda į masiškumą, o tai savo ruoštu į platų naujų pinigų pritaikymą. Deja, bet Lietuvoje mes galime naudotis elektroniniais pinigais, kurie saugomi tik serveriuose (mums pasiekiamos sistemos – Moneybookers, PayPal, WebMoney ir kt.). Vienintelis būdas nusipirkti elektroninių pinigų (juos išsikeisti) – naudojantis elektronine bankininkyste, arba bankinėmis kortelėmis. Pliusas tas, kad mokant tokiais elektroniniais pinigais, pardavėjas matys tik jūsų elektroninio pašto adresą, arba jums suteiktą piniginės numerį, taip bus išlaikytas sąlyginis anonimiškumas. Tokiomis sistemomis gali naudotis tik asmenys, turintys banko sąskaitą, priešingu atveju jie negalės nusipirkti elektroninių pinigų. Ar didžiosioms kompanijoms Lietuvoje reikia elektroninių pinigų? Vienai kompanijai įsivesti elektroninių pinigų sistemą pernelyg sudėtinga. Bet jei keletą stambių kompanijų, kurios turi didelį prekybos centrų skaičių, pavyktų sudominti tokia idėja? Įsteigta elektroninių pinigų institucija leistų elektroninius pinigus, saugomus kortelėse. Vartotojui gali atrodyti nepatrauklu keisti vienus pinigus į kitus pinigus ir tik vėliau juos išleisti, bet vartotojui bus suteikiama galimybė jais atsiskaityti keliose skirtingose kompanijose. Jeigu maisto prekių rinkos didžiosios kompanijos apsijungtų tarpusavyje šiai elektroninių pinigų sąjungai, prie jų prisijungtų naftos produktus platinančios kompanijos, tai paspartintų elektroninių pinigų institucijos atsiradimą. Ką išloštų kompanijos? Joms nereikėtų bankams mokėti minėtų procentų nuo sandorio sumos, jie taptų nepriklausomi elektroninių atsiskaitymų rinkos dalyviai. Ką gautų vartotojai? Pradžioje vartotojui pasirodys nepatrauklu naudoti elektroninius pinigus, bet galimybė gauti nuolaidas, dalyvauti lojalumo programose (juk ta sutaupyta dalis, kurios kompanijos nemokės bankams, ne tik padengs naudojimo kaštus, bet ir sumažins kainas). Mūsų valstybės kaimynės turi savo elektroninių pinigų sistemas (pvz. Latvija turi e-LS sistemą, ji patogi, nes bendradarbiauja beveik su visai Baltijos jūros regione veikiančiais komerciniais bankais, todėl yra patraukli ir Lietuvos vartotojams). Pasirinktos sistemos veikia tik internete, taip bandoma pritraukti daugiau potencialių vartotojų ir iš šalių kaimynių, o ir tokių sistemų kūrimas yra pigesnis ir rizika sumažinama iki minimumo. Mano manymu, elektroninė komercija Lietuvoje praranda milžiniškas pajamas neturėdama mums patogios elektroninių pinigų sistemos. Esamos tarptautinės elektroninės komercijos sistemos neprieinamos didžiajai vartotojų grupei (nepilnamečiai neturi kreditinių mokėjimų kortelių), vienintelė jiems pasiekiama alternatyva – mobilūs mokėjimai (naudojantis mobiliųjų operatorių siūlomomis paslaugomis), kurie yra sąlyginai brangūs.
europedirect.lt inf. |