Ilgametis Komisijos pirmininkas (1985–1994) užsipuolė Europos Tarybos pirmininką Hermaną van Rampėjų (Herman Van Rompuy), kad pastarasis negina Bendrijos metodo, o ES vadovai “baigia sugriauti Europos tėvų palikimą”.

Jis taip pat apkaltino Europos Komisiją ir jos pirmininką Žozė Manuelį Barozą (José Manuel Barroso) iniciatyvos stoka, esą pastarasis vaidina „piromanija sergantį gaisrininką“ euro zonos krizės metu.

Tarp ES valstybių vadovų jis bedė pirštu į Prancūzijos prezidentą Nikolią Sarkozy (Nicolas Sarkozy) ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel (Angela Merkel).

Savo pareiškimą  Ž. Deloras padarė Europos Parlamente, jis išreiškė paramą kreipimuisi „Dėl Europos socialistinės alternatyvos“, kuris, pasak jo, plačiąja prasme reiškia „socialdemokratijos puolimą plačiąja prasme“.

Kalbėdamas prieš bendraminčių auditoriją, Ž. Deloras pareiškė, kad Europos Taryba, kuri sušaukia ES valstybių ir vyriausybių vadovus, yra „morališkai atsakinga“ už ekonominę krizę.

Nacionalistinis galios demonstravimas

Ž. Deloras sakė, kad pastaraisiais metais Europos metodas buvo „slepiamas“ ir grįžtama prie 1814–1815 m. Vienos Kongreso bei nacionalistinio galios demonstravimo „cinizmo“.

„Jei eisime šiuo keliu, tai reikš, jog kažkas nori pražudyti Europą, kad ji nustotų egzistavusi, apskritai, kad jos nebūtų šioje vietoje“, sakė jis.

Jis paminėjo N. Sarkozy ir apkaltino jį bandymu „nuraminti“ prancūzus teigiant jiems, kad „tarpvyriausybinė sankloda Europoje yra dėsnis“.

Kreipdamasis tiesiai į H. Rampėjų, kuris išmintingai vadovauja ES viršūnių susitikimams nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, prieš dvejus su puse metų, jis pareiškė:

„Ne, pone Hermanai Rampėjau, jūs neginate Bendrijos metodo … Bendrijos metodas – tai nuolatinė Europos interesų viršenybė. Tai turėtų būti kiekvieno komisaro kova čia patekti, ne todėl, kad malonu čia būti ir darbas yra gerai apmokamas, bet tam, kad gintų Europos interesus.“

Šnekėdamas apie faktą, jog dažnai vadovai aiškina, kad priimti sprendimai yra vienintelė galimybė ekonominio nuosmukio aplinkybėmis, jis sakė:

„Atsargiai su tokiu mums teikiamu aiškinimu, kurio tikslas galutinai sugriauti „Europos tėvų“ palikimą. Tam keliama grėsmė prisidengiant skuba ar dar nežinia kuo.“

Ž. Deloras, kuris susitikime dalyvaujančius Europos Parlamento socialistų ir demokratų grupės narius pavadino „draugais“, sakė, jog dabartinė ES – tai „išvirkštinė pusė“ to, ką jis mėgino pasiekti 9 ir 10 praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Socialinis dialogas ir Bendrijos metodas žlunga, įspėjo jis, juos keičia konservatorių skatinama individualizmo ir tarpvyriausybinių susitarimų banga.

Solidarumo nuosmukis

„Man nemalonu sakyti, kad šiuo metu socialinis dialogas nevyksta. Ir kodėl tai mane liūdina? Ne todėl, kad tai priešingybė tam, ką mėginau daryti, bet todėl, kad dialogas drauge su parlamentine sistema – tai demokratijos kertinis akmuo“, sakė jis.

Ž. Deloras sakė, kad pagrindinė krizės priežastis yra „finansinės ideologijos ir filosofijos, pagal kurią pridėtinė vertė tėra kainos padidėjimas, saiko praradimas“.

Jis pareiškė, kad euro zonos ES vadovams tenka „moralinė atsakomybė“ už krizę, jie ignoravo jo pasiūlymus, išdėstytus jam pirmininkaujant 1997 m. Notre Europe idėjų šaltiniui, kaip koordinuoti ekonominės politikos tendencijas.

Vietoj jo siūlymų prie pavadinimo „Stabilumo ir augimo paktas“ vadovai tik pridūrė žodį „augimas“, sakė jis.

„Kokia nesąmonė, kokia kvailystė, kokia atsakomybės stoka!“

Tačiau Ž. Deloras pripažino, jog padarė klaidą manydamas, kad federalizmas yra neįmanomas ir alternatyva galėtų būti bendradarbiavimas. Jis plačiai paaiškino, jog nutiko taip, kad bendroji rinka su bendrąja valiuta, dėl Vokietijos interesų darant žalą kitiems, sukėlė didesnius skirtumus.

„Europa sukurta iš įvairovės. Ar joje turėtų išlikti tokia įvairovė, ar turėtų pripažinti besąlygišką Vokietijos dominavimą – štai kur klausimas“, sakė jis angliškai, darydamas aliuziją į Šekspyrą.

Glaudžiau  bendradarbiauti užuot baudus

Ž. Deloras kalbėjo, kad ES vadovai atsisakė 1992 m. Mastrichto sutartyje numatyto glaudesnio bendradarbiavimo metodo, pagal kurį kai kurios šalys gali glaudžiau dirbti tam tikrose srityse ir nepažeisti Bendrijos metodo.

„Kad ir kokie būtų iššūkiai Šengenui, daugumą  jų kelia Sarkozy. Ar būtų kada nors atsiradusi Šengeno erdvė, jei keletas šalių nebūtų bandžiusios tai sukurti“, sakė jis, kalbėdamas apie Prancūzijos prezidento rinkiminę kalbą, kurioje pastarasis paragino radikaliai keisti būdą, kurį Sąjunga taiko bendroms sienoms valdyti.

„Euro zona turėtų būti glaudesnio bendradarbiavimo zona su savo priemonėmis, to mes pasigendame“, teigė jis.

Ž. Deloras sukritikavo „fiskalinio susitarimo“ sutartį, pavadino ją „dujų gamykla“ (usine à gaz) – prancūzišku posakiu, reiškiančiu, kad įdėjus daug pastangų rezultatas menkas. Jis teigė, kad trūksta augimo elemento.

Ž. Deloras sakė, jog stengėsi įtikinti, kad fiskalinis susitarimas įgautų prasmę, jei viename 7 puslapių dokumente būtų sudėtas „šešių punktų paketas“ ir „kas liko“, ir apgailestavo, jog dabartinis jam atrodo beprasmis.

Vietoje sprendimų, kuriuos priėmė 17 euro zonos šalių, kurie, pasak jo, nieko neduos, jis pasisakė už galių perdavimą ir „dėmesį federalizmui“.

„Klausimas yra savaime brutalus“, sakė jis.

Jis pasisakė už politiką valdyti Europą , užuot taikius „bausmės taisykles“, ir  pridūrė, kad visos šalys negali priimti Vokietijos modelio ir tai nėra būtina, nes ES – tai „įvairovių sąjunga“.

„Piromanija sergantis gaisrininkas“

Ž. Deloras sukritikavo Komisijos elgesį su kai kuriomis sunkumų turinčiomis šalimis, pasitelkęs Ispanijos ir jos dabartinės centro dešinės vyriausybės, kuriai, pasak jo, nejaučia nei ypatingos simpatijos, nei antipatijos, pavyzdį.

„Ispanijos vyriausybė paaiškino, kad ji negali daryti nieko daugiau“, sakė jis, kalbėdamas apie paskutinį biudžeto deficito mažinimą. „Iš karto jie jį užsipuolė, dėl ko? Dėl rinkų baimės. Tačiau tai lyg piromanija sergantis gaisrininkas! Taip kalbėdami jie sukėlė dar didesnę paniką rinkose. Kur šių žmonių atsakomybė“, klausė jis ir pridūrė, kad JAV ir Kinija susirūpinusios tuo, kaip Europa mėgina suvaldyti krizę.

„Ši kakofonija tęsiasi jau trejetą metų. Kur Europos atsakomybė? Jie nieko nesuprato”, teigė jis ir sulaukė plojimų iš auditorijos.

Ž. Deloras pareiškė, kad Europa paliko skurdui pasmerktas teritorijas, tarp jų ir Prancūziją, o sanglaudos politika žlugo. Jis tvirtino, kad alternatyva būtų išleisti euro obligacijų, kurios sukurtų „euro finansinę rinką“.

„Euroobligacijos nėra akimirkos kaprizas. Jos negali be išlygų būti išleistos pagelbėti Graikijai ar Airijai. Euroobligacijos yra būtinas priedas, kuris užtikrins euro ir finansinės rinkos egzistavimą“, tvirtino jis.

Ž. Deloras teigė, kad „pačios rinkos“ nė žodžio nepasakė apie euroobligacijas, tačiau „ponios Merkel ir gal kitų užsispyrimas“ sustabdė projektą. Jis šmaikščiai pridūrė, kad tokį įspūdį susidarė iš laikraščių, o Vokietijos kanclerė jam „nekelia pasitikėjimo“.

Pozicijos:

Belgijos pramonės ministras Polis Magnetas (Paul Magnette), kuris taip pat yra socialistų lyderis, buvo renginio vedėjas. Jis pritarė Ž. Deloro kritikai dėl Komisijos šalių politikos mikrovaldymo prisidengiant ekonomikos valdymo taisyklėmis.

P. Magnetas sumalė į miltus Komisiją dėl vienos iš jos rekomendacijų, skirtų ekonominio valdymo „šešių punktų paketui“, o būtent dėl atsisakymo automatiškai indeksuoti atlyginimus. Jis sakė, kad tai buvo didelis pasiekimas jo šalyje, kurį socialistai įgyvendino XX a. trečią dešimtmetį ir kurio nederėtų atsisakyti.

P. Magnetas taip pat minėjo, kad vietoj „fiskalinio susitarimo“  ES vadovai geriau parengtų teisiškai įpareigojantį dokumentą siekti 20/20/20 C02 mažinimo tikslų ir kurti „realias institucijas“, kurios užtikrintų projekto sėkmę.

Jis taip pat tvirtino, kad jo šalis Belgija neturi augimą užtikrinančių finansinių priemonių, šį tikslą galima pasiekti tik su ES pagalba. Jis paminėjo finansinių sandorių mokestį (FTT), euroobligacijas ir „ambicingesnius“ Europos centrinį banką (ECB) ir Europos investicijų banką (EIB) – kaip priemones, leisiančias grįžti prie augimo.

Georgi Gotev

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/future-eu/delors-points-finger-europes-killers-news-511850