|
||||||||
Partneriai: |
Segtuvas BŽŪP reforma 2014–2020 m. Ilgai laukti Europos Komisijos pasiūlymai, kaip pertvarkyti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kritikuojami dėl to, kad neatspindi siekiamų tikslų – teisingiau paskirstyti pinigus, pagerinti sektoriaus konkurencingumą ir skatinti ekologiškesnes ūkininkavimo praktikas. ĮVYKIŲ EIGA 2010 m. balandžio mėn.:Viešų diskusijų dėl ES žemės ūkio būsimos politikos pradžia. 2010 m. lapkričio mėn.: Komisijos komunikatas dėl BŽŪP artėjant 2020 m. 2011 m. spalio 12 d.: Komisija pateikia pasiūlymus dėl BŽŪP reformos. 2011-2013 m.: Diskusijos dėl pasiūlymų Europos Parlamente ir Taryboje. 2011 m. spalio 20 d.: pirmasis ES žemės ūkio ministrų apsikeitimas nuomonėmis dėl siūlomos reformos. 2011 m. lapkričio 7 d.: Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto posėdyje dalyvauja šalių narių ūkio ministrai. Iki 2013 m. pabaigos: Turėtų būti patvirtinti įvarūs reglamentai ir juos įgyvendinantys aktai. 2014 m. sausio 1 d.: Turėtų įsigalioti naujoji BŽŪP. APŽVALGA Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) yra žemės ūkio subsidijų ir programų sistema, kuri, pasak Europos Komisijos, kiekvienam ES piliečiui per dieną kainuoja maždaug 30 euro centų. BŽŪP su maždaug 53 mlrd. eurų per metus dabar sudaro apie 40 proc. 2007-2013 m. ilgalaikio ES biudžeto. O, pavyzdžiui, 1984 m. BŽŪP teko 71 proc. biudžeto. Po reformos šis skaičius turėtų sumažėti iki maždaug 36 proc. … [+]Didžioji dalis (per 70 proc.) Bendrosios žemės ūkio politikos išlaidų tenka tiesioginėms išmokoms ūkininkams, o apie 20 proc. BŽŪP biudžeto yra išleidžiama kaimo plėtros priemonėms. Likusi dalis išdalijama maisto pramonės įmonėms – kaip eksporto subsidijos. Prancūzija yra didžiausia šios politikos naudos gavėja – jai tenka apie 20 proc. BŽŪP biudžeto, po jos eina Vokietija ir Ispanija (po 13 proc.), Italija (11 proc.) ir Jungtinė Karalystė (9 proc.). 2011 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti BŽŪP taip, kad didžioji dalis finansavimo būtų skirta naujosioms ES valstybėms narėms iš Rytų Europos. Komisijos pasiūlymuose dėl BŽŪP taip pat daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugos priemonėms, o net iki 30 proc. finansavimo numatyta ūkininkams, kurie išskaido gamybą, vykdo sėjomainą ar išlaiko nuolatines ganyklas. Šiuo metu dėl naujų politikos krypčių diskutuoja Europos Parlamentas ir 27 ES valstybės narės. Manoma, kad jos bus patvirtintos iki 2013 m. pabaigos. (Apie BŽŪP istoriją, vykdytas BŽŪP reformas ir besikeičiančius politikos prioritetus daugiau paskaityti galite EurActiv susijusių nuorodų dosjė.) PROBLEMOS Diskusijų pagrindas – biudžetas 2011 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES 2014-2020 m. biudžeto, jame dabartinis žemės ūkio finansavimas iš esmės liko nepaliestas, neskaitant nedidelių apkarpymų, įvestų laipsniškai. Nors Komisijos pasiūlyme BŽŪP išlaidos paliekamos 2013 m. lygio, apskritai žemės ūkio politikai turėtų tekti šiek tiek mažesnė bendrojo ES biudžeto dalis. Komisija siūlo Bendrajai žemės ūkio politikai skirti 36,2 proc. (371,72 mlrd. eurų) planuojamo ES biudžeto. Šiuo metu BŽŪP sudaro 39,4 proc. biudžeto. Šis finansavimas dar bus papildytas 15,2 mlrd. eurų, skirtų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, maisto paramai skurstantiems žmonėms, naujam krizių žemės ūkio sektoriuje rezervui bei kitiems projektams. Iš 371,72 mlrd. eurų, skirtų Bendrajai žemės ūkio politikai, 281,8 mlrd. eurų yra numatyta tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms siekiant paremti ūkininkus (I ramstis). Palyginti su dabartiniu biudžetu (289 mlrd. eurų), šios srities finansavimas mažėja. Laipsniškai ši suma bus mažinama – 42,2 mlrd. eurų 2014 metais ir 38 mlrd. eurų 2020 metais. Likusi BŽŪP biudžeto dalis (89,9 mlrd. eurų) numatyta kaimo plėtrai (II ramstis). Šioje srityje, palyginti su esamu biudžetu (96 mlrd. eurų), taip pat matomas sumažėjimas. Siūloma, kad metinis II ramsčio biudžetas būtų mažinamas etapais – nuo 13,6 mlrd. eurų 2014 metais iki 12 mlrd. eurų 2020 metais. Galutinai bendrasis žemės ūkio biudžeto dydis bus nuspręstas ES šalių narių vyriausybių derybų dėl bloko ilgalaikio 2014-2020 m. biudžeto metu. Tiesioginės išmokos ūkininkams po truputį krypsta Rytų link Teisės akto dėl BŽŪP reformos po 2013 m. pasiūlymą Komisija pateikė spalio mėnesį. Reformos pasiūlymas apima konvergencijos (supanašėjimo) sistemą, skirtą pajamų skirtumams tarp Vakarų ir Rytų Europos ūkininkų sumažinti. Nacionaliniai tiesioginių išmokų finansiniai paketai bus koreguojami taip, kad „visos valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos yra mažesnės negu 90 proc. ES vidurkio, per šį laikotarpį sumažins trečdaliu atotrūkį tarp esamo lygio ir 90 proc. – nuo ES tiesioginių išmokų vidurkio“. Toms šalims, kurios šiuo metu gauna daugiau išmokų, negu yra ES vidurkis, minimalus įnašas, skirtas ES mokėjimų lygiui subalansuoti, yra 1 procentas. „O šalims, kurių išmokų lygis yra didžiausias, maksimaliai bus sumažinta apie 7 proc.“, EurActiv‘ui sakė ES žemės ūkio komisaras Dačianas Čiolosas (Dacian Cioloş). Norint pakeisti skirtingas sistemas, t.y. Bendrosios išmokos schemą (Single Payments Scheme) penkiolikoje ES šalių narių (kuri atsižvelgia į istorinį kontekstą, remiasi mokėjimais už hektarą arba yra „mišrus“ abiejų būdų derinys) ir Bendrosios išmokos už plotą schemą (Single Area Payments Scheme – SAPS) didžiojoje ES dvyliktuko dalyje, po 2013 m. bus taikoma naujoji „Bazinės išmokos schema“ (“Basic Payment Scheme”). Siekiant sumažinti išmokų ūkininkams lygių skirtumus tarp valstybių regionų ir tarp valstybių narių ,visos 27 ES valstybės narės iki 2019 m. pradžios bus įpareigotos pereiti prie vienodų išmokų už hektarą. Mokėjimai, kaip ir šiuo metu, turės būti „kompleksiškai susieti“, reikalaujantys, kad ūkininkai laikytųsi tam tikrų aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės taisyklių, nors siūloma ir įvairių šio punkto supaprastinimų. ES ir valstybių narių bendrasis finansavimas (co-funding) Komisija siūlo leisti valstybėms narėms, gaunančioms mažiau nei 90 proc. ES vidurkio tiesioginės paramos pajamoms, iki 5 proc. savo Kaimo plėtros fondų nukreipti į I ramsčio nacionalinį paketą, teikiantį tiesioginę paramą ūkininkų pajamų lygiui išsaugoti. O visos valstybės narės galėtų perkelti iki 10 proc. savo nacionalinių lėšų, skirtų I ramsčiui, į savo kaimo plėtros paketus (II ramstis). Paprastai I ramsčio tiesioginė parama žemdirbių pajamoms yra 100 proc. finansuojama Europos Sąjungos, o II ramstis yra finansuojamas bendrai – ir iš ES, ir valstybių narių biudžetų – ir yra skirtas iš anksto nustatytoms kaimo plėtros ir aplinkosaugos priemonėms. Išmokų ūkininkams paskirstymas Komisija taip pat ketina apriboti paramą tiesioginėmis išmokomis didžiausioms žemės ūkio valdoms, kurios, pasak Komisijos, „gauna neproporcingai didelę tiesioginę paramą ūkininkų pajamoms iš BŽŪP“. Siekis yra laipsniškai mažinti išmokas, nuo 150 tūkst. eurų per metus, o didžiausią galimą paramą vienam ūkiui apriboti iki 300 tūkst. eurų per metus. Taip pat siūloma BŽŪP paramą teikti tik aktyviems ūkininkams, o ne tiems, kurių žemės ūkio veikla yra sunkiai apčiuopiama. Tačiau ES vykdomosios institucijos aktyvaus ūkininko apibrėžimas yra gana platus, parama vis tiek būtų teikiama ūkininkams, kurių metinės pajamos iš ne žemės ūkio veiklos sudaro 95 proc. visų pajamų. Taip pat yra siūloma speciali išmokų mokėjimo schema smulkiesiems ūkininkams (Small Farmers’ Scheme), ji gali sudaryti iki 10 proc. nacionalinio paketo. O specialioji parama naujiems ūkininkams iki 40 metų amžiaus galėtų sudaryti iki 2 proc. nacionalinio paketo. Ekologiškumo siekimas ES vykdomoji institucija taip pat siūlo, kad 30 proc. BŽŪP tiesioginių išmokų priklausytų nuo trijų „ekologinių“ priemonių:
Rinkos valdymas Besibaigiant pieno kvotų ir vyno sodinimo teisių laikui, Komisija ieško būdų, kaip panaikinti paskutines likusias cukraus kvotas. Dabartinė bloko sistema, ribojanti nacionalinę cukraus gamybą bei nustatanti minimalias kainas, turėtų liautis veikusi iki 2015 m. rugsėjo mėn. 30 d., kartu turėtų būti sumažinti ir importo tarifai. Taip pat bus peržiūrėtos valstybės intervencijos ir privataus sandėliavimo paramos sistemos, naudojamos kaip pagalba gamintojams sunkiais rinkai laikais, siekiant, kad jos „labiau atitiktų poreikius ir būtų efektyvesnės“. Taip pat bus įvestas ir naujas apsauginis punktas, įgalinantis Komisiją imtis nepaprastųjų priemonių reaguojant į rinkos sutrikimus, kaip, pavyzdžiui, sutrikimas, sukeltas e-coli krizės 2011 m. gegužės–liepos mėn. Siekiant pagerinti ūkininkų derybinę poziciją maisto grandinėje, Komisija siūlo remti ir plėtoti gamintojų ir tarpšakines organizacijas, taip pat tiesioginę prekybą tarp gamintojų ir vartotojų. Kaimo plėtra Vietoje trijų ašių, susijusių su ekonominiais, aplinkosaugos ir socialiniais klausimais, kai kiekvienai sričiai numatomi minimalūs išlaidų reikalavimai, naujuoju programavimo laikotarpiu siūloma laikytis šešių prioritetų:
Valstybės narės savo Kaimo plėtros finansinio paketo 25 proc. privalo skirti klausimams, susijusiems su žemės valdymu bei klimato kaitos mažinimu ir prisitaikymu prie jos. NUOMONĖS Ilgai laukti Europos Komisijos pasiūlymai dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos nuvylė daugelį ES politikų ir suinteresuotųjų šalių. Prancūzijos ūkio ministras Brunas le Meras (Bruno Le Maire) sakė, kad Prancūzija palaiko ekologiškesnių BŽŪP subsidijų principą, tačiau tvirtino, kad jis privalo būti „paprastas“, skatinantis ir atsižvelgiantis į biudžeto aplinkybes. Ekologiškumo skatinimas turėtų atitikti ūkių ekonomines realijas ir sumažinti biurokratizmą. „Šiuo metu Komisijos pasiūlymai minėtų tikslų neatitinka“, pridūrė jis. Jungtinės Karalystės aplinkos sekretorė Karolina Spelman (Caroline Spelman) pareiškė besidžiaugianti žinia, kad BŽŪP daugiau dėmesio skirs aplinkosaugai ir kad šios politikos biudžetas ekonominės krizės akivaizdoje daugiau nebedidės. „Tačiau nors dalis Komisijos retorikos yra teisinga, apskritai mes esame nusivylę, o pasiūlymai, tokie, kokie jie yra dabar, iš tiesų gali mus nuvesti atgal“, sakė ji. EP narys Luisas Kapulas Santosas (Luis Capoulas Santos)(socialistai ir demokratai), vesiantis derybas dėl BŽŪP reformos iš Europos Parlamento pusės, sakė, kad „paketas turi būti gerokai patobulintas, jei nori sulaukti Parlamento paramos“, kadangi „dabar yra per daug biurokratijos, mažiau pinigų ir nepakankamai teisingumo“. Pasak K. Santoso, pasiūlytos įgyvendinimo priemonės „yra tokios biurokratinės, kad daugelį ūkininkų paskatins atsisakyti ES paramos ir ekologiškumo skatinimo politikos, kurią stengiamės įgyvendinti Europos Sąjungoje“. Be to, „vis dar išliks dideli netolygumai tarp ES šalių ir ūkininkų, kadangi pinigai, sutaupyti apribojant paramą didžiausiems ūkiams, nėra perskirstomi mažiausiems ūkiams“, sakė jis. Jis taip pat kritikavo Komisijos pasiūlytą aktyvaus ūkininko apibrėžimą, sakydamas, kad pagal jį ir „karalienė Elžbieta gali būti laikoma ūkininke“. EP narys iš Italijos Paolas de Kastro (Paolo De Castro) (socialistai ir demokratai), Parlamento Žemės ūkio komiteto pirmininkas, pabrėžė, kad „aplinkos tvarumas (environmental sustainability) negali egzistuoti pirmiau neužtikrinus mūsų ūkių ekonominio tvarumo. Ir šiuo atžvilgiu rizikos yra daug bendresnės ir platesnio masto negu praeityje. Mes artėjame prie labai svarbios reformos, nuvesiančios mus į naują erą, kurioje nepastovumas taps sisteminiu reiškiniu, o ūkininkams reikės naujų priemonių, kad galėtų suvaldyti šią naują ir sudėtingą padėtį“. „Europos Parlamentas visapusiškai pasinaudos savo bendro sprendimo prerogatyva“, sakė EP narys iš Vokietijos Albertas Desas (Albert Dess) (Europos liaudies partija), sveikindamas pasiūlymus kaip gerą atspirties tašką diskusijoms. Tačiau, kalbėdamas apie ekologiškumo skatinimo priemones, jis pabrėžė, kad „mes jokiu būdu nepritarsime dar didesnei biurokratijai“. EP narė iš Airijos Mairida Mak Gines (Mairead McGuinness) (Europos Liaudies partija) sakė esanti „susirūpinusi, kad Komisija savo dokumente įspėjo ūkininkus, jog šie negali tikėtis, kad paramos sąlygos nesikeis, dėl ekonominės plėtros ar biudžeto padėties“. EP narys iš Jungtinės Karalystės Džordžas Lionas (George Lyon) (Liberalų ir demokratų frakcija) sakė, kad tiesioginės išmokos ekologiškumui skatinti, kaip kad siūlo Komisija, „yra ne daugiau nei žaliasis smegenų plovimas (greenwash), o priemonės kelia rimtą riziką padaryti Europos ūkininkus mažiau konkurencingus. Pavyzdžiui, yra visiška nesąmonė reikalauti iš kiekvieno ūkio skirti 7 proc. savo žemės ekologijos tikslams dabartiniais maisto ir energijos trūkumo laikais“. Tačiau jis sveikina pasiūlymus nukreipti mokėjimus aktyviems ūkininkams, jauniems ūkininkams, ekologiškoms priemonėms ir ūkininkams, dirbantiems vietovėse su gamtiniais apribojimais, t.y. tiems, kuriems „labiausiai reikia paramos“. Jis taip pat sveikina planus ir toliau BŽŪP derinti su ES 2020 m. strategija, numatyta kaimo plėtrai, „ypač pabrėžiant mokslinius tyrimus ir inovacijas“. Parlamento Žaliųjų frakcija savo ruožtu apgailestavo, jog „pasiūlymai buvo labai sušvelninti, norint, kad jie atitikų pokyčiams besipriešinančių valstybių narių bei žemės ūkio pramonės lobistų reikalavimus“. Žaliųjų frakcijos EP narys iš Prancūzijos Žozė Bovė (José Bové) sakė, kad „pasiūlymuose buvo atsisakyta visų ambicijų, būtent dėl to šie pasiūlymai nesuteiks tinkamo pagrindo BŽŪP reformai, taip pat neužtikrins, kad ši politika taptų įrankiu, skatinančiu tvarų žemės ūkį ir sąžiningas pajamas ūkininkams“. Žaliųjų frakcijos EP narys iš Vokietijos Martinas Hauslingas (Martin Häusling) apgailestavo, kad pasiūlymai neatitinka „pagrindinio šios reformos tikslo“, kuris yra „atitaisyti iškreiptą mokėjimų sistemą ir užtikrinti, kad ji skatina teisingą lėšų paskirstymą, teikia pirmenybę smulkių ūkininkų ir vietinių maisto sistemų paramai, o ne duoda naudą stambiems ūkininkams ir žemės ūkio pramonei“. Jis taip pat apgailestavo, kad nustatyta riba, nuo kurios tiesioginės išmokos turėtų „proporcingai mažėti“, yra pernelyg didelė, todėl teikia naudą stambiems ūkininkams bei žemės ūkio pramonei. „Copa-Cogeca“, ES ūkininkų lobistinė organizacija, paragino „daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios gerina ES žemės ūkio ir žemės ūkio produktų sektorių pelningumą bei produktyvumą, taip pat teikia naudos aplinkai“. „Copa“ ir „Cogeca“ prezidentai pabrėžė, kad „nėra logiška reikalauti iš kiekvieno ūkio liautis naudojus tam tikrą procentinę dalį savo žemės (t.y. dėl ekologinių priežasčių nekultivuoti tam tikros dalies žemės plotų), kai numatoma, kad pasaulinė maisto paklausa iki 2050 m. išaugs 70 proc., o ekstremalių reiškinių, tokių kaip sausros, potvyniai ir audros, padaugės. Komisijos pasiūlymas taip pat prieštarauja Komisijos 2020 m. augimo ir užimtumo skatinimo strategijai“. „Copa“ prezidentas Gerdas Sonleitneris (Gerd Sonnleitner) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tolesnių privalomų aplinkosaugos apribojimų ūkininkams, kurie „tiesiog užkraus jiems ant pečių brangiai kainuojančią naštą“ ir kels grėsmę ūkininkaujančių šeimų ir žemės ūkio kooperatyvų konkurencingumui ir ekonominiam gyvybingumui. „Ūkininkai privalo turėti galimybę pasirinkti priemones, tinkamiausias jų ūkiams“, sakė jis. „Cogeca“ prezidentas Paolas Brunis (Paolo Bruni) pridūrė, kad „Copa-Cogeca“ yra labai susirūpinusi dėl to, kad „ES Komisijos pasiūlyme nėra aiškiai apibrėžtos gamintojų organizacijos. Taip pat ypač svarbu tai, jog ES konkurencijos taisyklės būtų pakoreguotos taip, kad padėtų gamintojų organizacijoms, tokioms kaip kooperatyvai, augti. Europos asociacijos „Via Campesina“ ( European Coordination Via Campesina – ECVC) teigimu, Komisijos pasiūlymai „paliks rinkas be vairuotojo, ūkininkus be pajamų, o išmokas be teisybės“, „jie gina pramonės, didelių prekybininkų ir importo bei eksporto sektoriaus interesus“.
Europos asociacija „Via Campesina“ nepritaria mokėjimams pagal hektarų skaičių, o palaiko mokėjimus pagal tai, kiek yra aktyviai veikiančių žmonių. Asociacija taip pat įsitikinusi, kad siūlomų tiesioginių išmokų viršutinė riba yra per aukšta. „Gautos sumos būtų labai mažos“ – 0,2 proc. visos bazinės išmokos Vokietijai ir tik 1,3 proc. 27 ES narėms. „Europos Parlamentas ir Taryba turi sumažintišią ribą, kad didesnė dalis lėšų pasiektų mažus ūkius ir ūkininkavimui mažiau palankias vietoves bei sektorius“, teigia „Via Campesina“. Suomijos žemės ūkio gamintojų ir miško savininkų centrinės sąjungos (Central Union of Finnish Agricultural Producers and Forest Owners – MTK) teigimu, pasiūlymuose nepakankamai dėmesio skiriama žemės ūkio pelningumui ir ūkininkų pajamoms, šie pasiūlymai kelia grėsmę ES žemės ūkio konkurencingumui. „Pasiūlymuose numatyti ekologiniai tikslai prieštarauja pasauliniams tikslams didinti žemės ūkio gamybos apimtis, o siūlomos ekologiškumo skatinimo taisyklės nėra suderinamos su Suomijos specifinėmis sąlygomis. Ūkininkai taip pat gali susidurti su dar didesne biurokratija“, teigia organizacija. Jungtinės Karalystės Nacionalinė ūkininkų sąjunga (National Farmers' Union – NFU)ir Kaimo žemės ir verslo asociacija ( Country Land and Business Association – CLA) įsitikinusios, kad „tik nedaugelis iš pasiūlymų“ padės pasiekti tikslą dėl „išmanaus, tvaraus ir integruoto Europos žemės ūkio augimo“, o daugelis „iš šių pasiūlymų netgi gali pakreipti ūkininkavimą Anglijoje ir Velse priešinga kryptimi“. „Mes norime, kad Jungtinei Karalystei būtų sąžiningai skirta finansavimo dalis, pagal abu ramsčius, kad vėliau nereikėtų kilnoti pinigų iš vieno ramsčio į kitą. Konkrečiai, mes nepritariame mėginimams leisti įvairuoti iki 10 proc., taip pat norime, kad viršutinės ribos pasiūlymai, diskriminuojantys Jungtinę Karalystę, būtų atmesti. Kalbant apie supaprastinimą, norime tokių ekologiškumo skatinimo priemonių, kurias lengva administruoti ir kontroliuoti“, teigė minėtos organizacijos. Europos jaunųjų ūkininkų taryba (European Council of Young Farmers – CEJA) sveikina BŽŪP pakete siūlomas priemones jauniesiems ūkininkams, tačiau „ragina, kad viršutinė mokėjimų apribojimų riba būtų padidinta iki 50 hektarų. Jaunieji ūkininkai dažniausiai turi didesnius ūkius už nacionalinį vidurkį, tad ir numatytos ribos turėtų tą atspindėti“. „Yara International“, didžiausia pasaulyje azoto trąšų gamintoja, „atsargiai“ sveikina Komisijos pasiūlymus dėl reformos. „Mes žinome, kad yra įmanoma suderinti dvejopus didesnės maisto gamybos ir aplinkos apsaugos poreikius. Raktas į sėkmę abiejose srityse yra dėmesys maisto medžiagų valdymui ir efektyviam išteklių naudojimui. Mes džiaugiamės, kad Komisija siūlo II ramsčio žemės ūkio ir aplinkosaugos schemose numatyti prioritetu efektyvų išteklių naudojimą, o tolesnėse diskusijose apie tai mes raginsime EP narius ir valstybes nares ieškoti galimų techninių sprendimų, kurie padėtų siekti efektyvaus aplinkosaugos skatinimo mažiausiomis sąnaudomis, kad tai būtų naudinga tiek ūkininkams, tiek aplinkai, tiek klimatui“, sakė Vilemas Slūtas (Willem Sloot), „Yara International“ pramonės santykių vadovas. „Maisto saugumo užtikrinimas kartu su aplinkosaugos viešosiomis vertybėmis turi likti pagrindiniu Europos ūkininkų prioritetu, tačiau Komisijos siūlomi privalomi reikalavimai skirti dalį žemės aplinkos tikslams šiuo atžvilgiu yra netinkami“, pridūrė V. Slūtas. „FoodDrinkEurope“, ES maisto pramonės asociacija, teigia nusivylusi, kad „pasiūlymuose nepakanka dėmesio našumui“. Chesusas Serafinas Perezas (Jesús Serafín Pérez) „ FoodDrinkEurope“ prezidentas, sakė: „ Europos maisto ir gėrimų pramonė įsigyja ir apdoroja 70 proc. Europos Sąjungos žemės ūkio produkcijos, todėl natūralu, kad suinteresuota skatinti konkurencingą, našų ir tvarų ES žemės ūkio sektorių, kuris užtikrintų reikiamą žaliavų, atitinkančių kokybės kriterijus ir parduodamų konkurencingomis kainomis, tiekimą. BŽŪP reforma turėtų atspindėti šią Europos ūkininkų ir maisto pramonės tarpusavio priklausomybę“. „FoodDrinkEurope“ pageidauja, kad BŽŪP „detaliau numatytų poreikį remti našumo augimą abiejuose ramsčiuose, kartu ginant ES gamybinį potencialą ir saugant gamtinius išteklius, tokius kaip dirvožemis ir vanduo. Ypač pirmojo ramsčio priemonėms turėtų būti numatyti akivaizdūs tikslai, skatinantys siekti konkrečių rezultatų“. Europos cukraus gamintojų asociacija (European Sugar Manufacturers' Association – CEFS) reiškia didelį susirūpinimą dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo siekiama iki 2015 m. atsisakyti cukraus kvotų sistemos. „Šis sprendimas yra netikėtas, kadangi Cukraus gamintojų asociacija suprato, kad iš pradžių Komisija siekė pratęsti esamos sistemos veikimą“, teigia asociacija. „Be to, Komisijos naudojamame poveikio vertinime, skirtame pateisinti kvotų sistemos panaikinimą 2015 m., yra keletas neatitikimų – pavyzdžiui, prielaida, kad Europos cukraus gamybos apimtys padidės, nors cukrinių runkelių ir cukraus kainos turėtų mažėti. Be to, statinis tyrimo metodas neatsižvelgė į jokius galimus svyravimus ir jų poveikį ilgalaikiam specifiškam cukrinių runkelių gamybos verslo modeliui“, pareiškė Europos cukraus gamintojų asociacija. Europos cukraus vartotojų (European Sugar Users – CIUS)grupė, tarp kurios narių yra ir Europos gėrimų asociacijų sąjunga (Union of European Beverages Associations – UNESDA) bei didelės multinacionalinės kompanijos, tokios kaip „Danone“, „Coca-Cola“, „Unilever“, „Nestlé“ bei „Kellogg’s“, sveikino Europos Komisijos pranešimą apie cukraus kvotų sistemos panaikinimą iki 2015 m. „Dabartinė ES cukraus sistema neužtikrina cukraus vertės grandinės tvarumo ir reikalauja ilgalaikių veiksmų. Europos cukraus vartotojai ir toliau patiria cukraus tiekimo trikdžių, o tai daro didelį neigiamą poveikį cukraus gamintojų konkurencingumui“, teigė sąjunga. „Cukrus yra paskutinis iš svarbių žemės ūkio produktų, kuris vis dar nėra paliktas rinkos jėgų valiai. ES cukraus sektoriaus liberalizavimo procesas turėtų prasidėti be jokių atidėliojimų, 2015 m. panaikinant gamybos kvotas ir kartu sumažinant importo tarifus iki tokio lygio, kuris skatintų konkurenciją rinkoje. Tai padėtų sukurti konkurencingesnę ES cukraus rinką ir kartu užtikrinti saugesnį tiekimą cukraus vartotojams“, teigia Europos cukraus vartotojų grupė. „Caobisco“, ES šokolado, sausainių ir konditerijos pramonės asociacija, palankiai vertina cukraus kvotų panaikinimą ir teigia, kad „tokia priemonė Europos žemės ūkio produkcijai leis tapti efektyvesnei ir veikiamai paklausos“. Tačiau „Caobisco“ nerimauja, kad Komisijos pasiūlymuose nepakankamai dėmesio skiriama poreikiui didinti gamybos tvarumą. Taip pat daugiau dėmesio reikia moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi, kad pagerėtų derlingumas bei kokybės ir kartu būtų nuimta našta dėl ES gamtinių išteklių, kuriems ir taip kyla grėsmė. „ePure“, prekybos grupė, atstovaujanti Europos atsinaujinančio etanolio pramonei, teigė esanti „labai susirūpinusi dėl Europos Komisijos planų reikalauti 7 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės nenaudoti – kaip „ekologiniu požiūriu svarbios vietovės“. „Šitoks naujas pasiūlymas nenaudoti dalies žemės pateikiamas tuo metu, kai Europoje ir taip mažėja dirbamosios žemės, todėl ES netenka vis daugiau žemės ūkio paskirties plotų. Tuo pat metu Komisija svarsto galimas politines priemones, kad būtų apsidrausta nuo biokuro gamybos galimo poveikio netiesioginiam dirbamosios žemės paskirties keitimui. Diskusijoms dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo vedant prie abejonių, ar šiuo metu užtenka dirbamosios žemės, kad būtų patenkinti mūsų poreikiai, Komisijos pasiūlymas akivaizdžiai yra nenuoseklus kai kurių ES politikų atžvilgiu“, apgailestavo „ePure“. Pasak minėtos grupės, „atsakymas į klausimus dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, siekio vystyti aplinkos atžvilgiu tvaresnį žemės ūkį yra – išplėsti privalomų tvarumo kriterijų mastą“. Europos miškų savininkų konfederacija pasveikino šį pasiūlymą kaip žingsnį, vedantį paramos tvariam vystimuisi ir ekologiškai ekonomikai Europos Sąjungoje kryptimi, tačiau apgailestavo, kad šis pasiūlymas „dar neleidžia iki galo pasinaudoti miškų sektoriumi kaimo vietovėse ir jo indėliu į ES 2020 m. strategiją“. „Kaimo plėtra, II BŽŪP ramstis, yra labai svarbi ES politika miškų savininkams. Tai yra pagrindinis paramos šaltinis su miškais susijusiai veiklai bei didžiulei 16 mln. privačių miškų savininkų, besirūpinančių apie 60 proc. visų Europos miškų, grupei. „EuropaBio“, prekybos grupė, atstovaujanti ES biotechnologijų ir chemijos pramonės įmonėms, pasidžiaugė Komisijos parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms žemės ūkyje bei „bioekonomikai, įvardintai naujajame BŽŪP pasiūlyme“. Natali Mol (Nathalie Moll), prekybos grupės „EuropaBio“, atstovaujančios biotechnologijų įmonėms „Monsanto“ ir „Syngenta“, generalinė sekretorė, pabrėžė siūlomos BŽŪP reformos teikiamas ekonomines ir pramonės galimybes. „Bioekonomika gali pasiūlyti Europai galimybę paspartinti perėjimą prie tvaresnio augimo modelio, taip pat plėtoti pasauliniu mastu konkurencingą sektorių, galintį sukurti daugiau darbo vietų.“ Kalbėdama apie genetiškai modifikuotus organizmus, ji sakė: „Ūkininkams turi būti suteikta galimybė pasirinkti reikalingus maisto gamybos procesui įrankius. Prieiga prie biotechnologijų ne tik padeda ūkininkams tapti produktyvesniems, bet ir konkuruoti pasauliniu mastu“. WWF Europos politikos biuras pareiškė nusivylimą dėl BŽŪP reformos pasiūlymo teigdamas, kad „jis kelia riziką suteikti 372 mlrd. eurų paramos žemės ūkiui, kuri daugiausia naudos duos didesniems ūkiams, be to, padarys žalos aplinkai“. Matijas Meisneris (Matthias Meissner), WWF BŽŪP reformos vadovas, sakė, kad, „nepaisant daugelio Komisijos pažadų pakeisti ūkininkavimo praktiką Europoje ir sukurti tvarią BŽŪP, žemės ūkio lobistinės grupės ir nelabai pažangios Komisijos, Parlamento ir Tarybos struktūros sugebėjo sunaikinti visą padarytą pažangą ir pateikė labai silpną pasiūlymą, pagal kurį ir toliau pinigai ūkininkams bus atiduodami nestebint jų poveikio aplinkai“. Europos žemės draugai (Friends of the Earth Europe – FoEE) teigia, kad siūlomos reformos „nepakanka, norint apsaugoti aplinką ir didžiąją dalį ūkininkų“. Stanka Becheva (Stanka Becheva), FoEE maisto kampanijos vadovė, apgailestavo, kad „trūksta kai kurių labai paprastų priemonių – pvz., užtikrinimas, kad ūkininkai savo laukuose sėjomaina užsiims keisdami savo pasėlius ankštiniais augalais, turinčiais daug azoto, sumažintų mūsų priklausomybę nuo sojos pašarų gyvuliams. Tokio užtikrinimo nebuvimas liudija žemės ūkio verslo įtaką, jo siekimą ūkiuose intensyviai auginti monokultūras sąžiningesnio ir ekologiškesnio ūkininkavimo sąskaita“. Kita silpnoji vieta, kurią nurodė FoEE, yra „eksporto subsidijų išlaikymas ir netiesioginės paramos eksportui formos“. Europos aplinkos apsaugos biuras pažymėjo, kad „aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos ne kartą gynė BŽŪP biudžetą, tačiau su sąlyga, kad iš ūkininkų bus reikalaujama labiau patobulinti savo ūkininkavimo metodus. Tačiau iš dabartinių pasiūlymų matoma, kad reformuota 2014–2020 m. BŽŪP nepadės išsaugoti gamtinių išteklių, tokių kaip dirvožemis ar vanduo bei biologinė įvairovė, todėl ji kelia grėsmę Europos maisto saugumui. „Kai kuriais atvejais pasiūlymu iš tiesų buvo grįžta prie ankstesnių reformų“, teigia Europos aplinkos apsaugos biuras, turėdamas galvoje „nuo gamybos apimčių neatsietą paramą už maistinius grūdus (pvz., kukurūzus, kuriems reikia daug cheminių žaliavų)“. Biuras taip pat kritikavo reformą dėl to, kad ši „leistų atgalinį perėjimą nuo II ramsčio prie I“, kadangi tiesioginės išmokos yra 100 proc. finansuojamos iš II ramsčio ir turi pasitarnauti aplinkosaugos politikos tikslams. NVO „BirdLife Europa“ taip pat labai nusivylė pasiūlymais dėl BŽŪP reformos. „Nors kelis kartus žadėta vykdyti ekologinę reformą, pagal kurią BŽŪP teiktų naudą ūkininkams, kuriantiems viešąsias gėrybes, šie pažadai nėra įgyvendinami“, teigė organizacija. Pasak šios NVO, problemiškiausi pasiūlymo aspektai yra: „1. Atgalinis keitimas: didelė dalis valstybių turės galimybę perskirstyti pinigus iš II ramsčio į I. Tai prieštarauja visoms anksčiau vykdytoms reformoms ir nukreipia pinigus nuo tikslingo ir efektyvaus jų skyrimo neaiškios paramos pajamoms link. 2. Susieta parama daugeliui skirtingų produktų, bet nenumatyta aiški Komisijos pakartotinio susiejimo priežasčių kontrolė. 3. Didesnė parama visoms kaimo plėtros priemonėms, išskyrus priemones, susijusias su ekologiškumo skatinimu“. Eurogrupė už gyvūnus teigia, kad Komisija praleido progą imtis spręsti gyvūnų gerovės problemas, sukeliamas labai intensyvios žemės ūkio gamybos sistemos. „Nenumatyti jokie baziniai mokėjimai ūkininkams, kad jie pagerintų gyvūnų gerovę. Ir apskritai gyvūnų gerovės tikslas nebėra aiškiai išskiriamas, kaip kad buvo išskirtas Bendrojoje žemės ūkio politikoje 2003 m.“, sakė Veronika Šmit (Véronique Schmit), Eurogrupės už gyvūnus atstovė. „Būsimoji BŽŪP ir toliau subsidijuos gyvų galvijų eksportą į trečiąsias šalis, tuo išlaikydama visas problemas, kylančias dėl tolimo jų transportavimo. Europos Komisija praleido progą pareikšti tvirtą poziciją dėl eksporto grąžinamųjų išmokų panaikinimo“, padarė išvadą ji. JT specialusis pranešėjas dėl teisės į maistą Oliveris de Šuteris (Olivier De Schutter) sakė, kad „vis dar per daug pinigų sukišama į tai, kad ES žemės ūkis taptų konkurencingas pasauliniu mastu. Tokių sumų neturi besivystančios šalys“, todėl jų smulkūs ūkininkai tarsi paliekami užribyje. „Reikalavimai dėl ekologiškumo turėtų slypėti už kiekvieno mokesčių mokėtojo cento, o ne tik už 30 proc. sumos. BŽŪP reforma taip pat turėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų nutraukta ES priklausomybė nuo klestinčio sojos ir kukurūzų importo, reikalingo ES galvijų pašarui, tačiau užkraunančio sunkią naštą ant likusios pasaulio dalies gamtinių išteklių“, pridūrė jis. Europos NVO konfederacija pagalbai ir vystymuisi (European confederation of Development NGOs – Concord) apgailestavo, kad „nėra jokio įsipareigojimo mažinti grąžinamąsias eksporto išlaidų išmokas bei subsidijas eksportui, o tai vis dar leidžia Europos Sąjungai eksportuoti produkciją pigiau už sąnaudas, o besivystančio pasaulio šalių ūkininkai kenčia dėl nesąžiningos konkurencijos“. „Bloomberg“ pacitavo Matsą Personą (Mats Persson) iš Jungtinės Karalystės euroskeptikų grupės (think tank) „Open Europe“, kuris sakė, jog „reformatoriai atsilieka tiek gausumu, tiek numatytomis priemonėmis. Maždaug 21 valstybė, o tai jau stiprus derybinis blokas, iš esmės palaiko status quo.“ Jis taip pat pridūrė, kad „tie, kas patrauks į savo pusę Vokietiją, laimės kovą. Kai Prancūzija ir Vokietija susitaria dėl bendros pozicijos, dažniausiai tai tampa ir visos ES pozicija“.
Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/cap/cap-reform-2014-2020-linksdossier-508393 NUORODOS Oficialūs ES dokumentai Komisija: Teisės aktų pasiūlymai dėl BŽŪP po 2013 m. Komisija: 2020 m. Europos biudžetas. Europos Sąjunga Komisija: The Common Agricultural Policy after 2013. Komisijos pranešimas spaudai: Europos Komisija siūlo naują Europos ir jos ūkininkų partnerystę (2011 m. spalio 12 d.). Komisijos atmintinė: BŽŪP reforma – pagrindinių savybių paaiškinimas(2011 m. spalio 12 d.). Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas: Daugiafunkcio žemės ūkio, orientuoto į tvarumo tikslus, vardan (2011 m. spalio 12 d.). Europos Parlamentas Europos Parlamento naujienos: ES žemės ūkio politikos po 2013 m. Komisijos pasiūlymams pritariama su išlygomis (2011 m. spalio 12 d.). Politinės grupės Europos liaudies partijos frakcija (krikščionys demokratai): Tiesioginės BŽŪP išmokos: BŽŪP po 2013 m. turi padėti išsaugoti Europos žemės ūkio ateitį (2011 m. spalio 12 d.). Députés socialistes français au Parlement européen: Réforme de la PAC: Des propositions très insuffisantes qui ne reflètent pas les souhaits du Parlement européen (2011 m. spalio 12 d.). Europos liaudies partijos frakcija (krikščionys demokratai): BŽŪP reforma: Komisija pasisako už gamintojų organizavimą, tačiau pamiršta rinkų organizavimą (2011 m. spalio 12 d.). Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija: Pasiūlymai dėl BŽŪP reformos neišlaikė pagrindinio tvarumo ir konkurencingumo išbandymo (2011 m. spalio 12 d.). Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija: ES žemės ūkio reforma. „Komisijos pasiūlymai gerai atrodo iš tolo, tačiau toli gražu nėra geri“, sako BŽŪP pranešėjas (2011 m. spalio 12 d.). Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakcija: BŽŪP reforma išmėsinėta žemės ūkio pramonės lobistų bei jos atstovų (2011 m. spalio 12 d.). Tarptautinės organizacijos JT specialusis pranešėjas dėl teisės į maistą Oliveris de Šuteris (Olivier De Schutter): BŽŪP reforma turi padaryti galą dempingui (2011 m. spalio 12 d.). ES veikėjų pozicijos Europos judėjimas dėl maisto suverenumo ir kitos Bendrosios žemės ūkio politikos (European movement for Food Sovereignty and another Common Agricultural Policy – FoodSovCap): Europos Komisijos pasiūlymai nesprendžia spekuliacijos maisto produktais ir ekologinės krizės klausimų – tvarus šeimų ūkininkavimas ir toliau nyks (2011 m. spalio 12 d.). Žemės ūkio ir kaimo konvencija 2020 (ARC2020): Piliečiai, prabilkite! Status quo nėra išeitis – mums reikia tvarių ir gyvybingų maisto sistemų, o ne savo interesų gynimo (2011 m. spalio 12 d.). Kaimo energetikos ateitis Europoje (Future of Rural Energy in Europe – FREE): Komisija paskelbė keturis pagrindinius Tarybos reglamentus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (2011 m. spalio 12 d.). Verslas ir pramonė „Yara“: Bendrosios žemės ūkio politikos reforma (2011 m. spalio 12 d.). Pramonės federacijos ir profesinės sąjungos „Copa-Cogeca“: „Copa-Cogeca“ reaguoja į ES Komisijos pasiūlymus dėl BŽŪP ateities ir ragina daugiau dėmesio skirti ekologiškam vystymuisi skatinti (2011 m. spalio 12 d.). „European Coordination Via Campesina“: Teisės aktų pasiūlymai dėl Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 m. Rinkos be vairuotojo, ūkininkai be pajamų, išmokos be teisybės: Europos Sąjunga turi apibrėžti ateities perspektyvas ūkininkams ir jauniems žmonėms, norintiems tapti ūkininkais (2011 m. spalio 12 d.). Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA): „CEJA“ palankiai vertina pasiūlymuose dėl BŽŪP reformos numatytas priemones jauniesiems ūkininkams, tačiau ragina jas tobulinti ir stiprinti (2011 m. spalio 12 d.). Jungtinės Karalystės nacionalinė ūkininkų sąjunga irKaimo žemės ir verslo asociacija: Jungtinės Karalystės nacionalinė ūkininkų sąjunga ir Kaimo žemės ir verslo asociacija bendrai reaguoja į pasiūlymus dėl BŽŪP reformos (2011 m. spalio 12 d.). Jungtinės Karalystės nacionalinė ūkininkų sąjunga: Pirminė reakcija į BŽŪP paketą (2011 m. spalio 14 d.). Europos miškų savininkų konfederacija: Miškų vaidmuo yra esminis siekiant naujosios BŽŪP ir kaimo plėtros politikos tikslų (2011 m. spalio 12 d.). Europos šviežios produkcijos asociacija (European Fresh Produce Association – („Freshfel“): „Freshfel“ sveikina Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos patobulinimus, numatytus BŽŪP reformos po 2013 m. kontekste (2011 m. spalio 12 d.). „FoodDrinkEurope“: BŽŪP reforma: „Praleista proga“, sako maisto verslo subjektai (2011 m. spalio 12 d.). „EuropaBio“: Inovatyvios biotechnologijos yra labai svarbios, kad Bendroji žemės ūkio politika būtų sėkminga (2011 m. spalio 12 d.). Europos atsinaujinančio etanolio grupė („ePURE“): Dabar netinkamas laikas reikalauti didesnio nedirbamos žemės ūkio paskirties žemės ploto (2011 m. spalio 12 d.). Europos cukraus vartotojai: Europos cukraus vartotojai sveikina Europos Komisijos pranešimą dėl ES cukraus rinkos liberalizavimo (2011 m. spalio 12 d.). Europos cukraus gamintojų asociacija: BŽŪP ir cukraus reforma – 2020 m. artėjant. Europos cukraus gamintojų asociacija nepritaria Komisijos pasiūlymui dėl kvotų sistemos panaikinimo iki 2015 m. (2011 m. spalio 12 d.). ES šokolado, sausainių ir konditerijos pramonės asociacija(CAOBISCO): „CAOBISCO“ palankiai vertina cukraus kvotų panaikinimą, tačiau apgailestauja dėl ambicijų trūkumo BŽŪP reformos pasiūlymuose (2011 m. spalio 14 d.). Nevyriausybinės organizacijos ir moksliniai institutai WWF Europos politikos biuras: BŽŪP pasiūlymai kelia grėsmę aplinkai(2011 m. spalio 12 d.). Europos NVO konfederacija pagalbai ir vystymuisi (European NGO confederation for Relief and Development – Concord): BŽŪP pasiūlymai neatitinka plėtros įsipareigojimų – Europos plėtros NVO reakcija (2011 m. spalio 12 d.). Europos žemės draugai (Friends of the Earth Europe). BŽŪP reforma: per menka, kad apsaugotų aplinką ir ekologiškesnį ūkininkavimą (2011 m. spalio 12 d.). „BirdLife“Europa: BŽŪP žlugdo ekologijos viltis (2011 m. spalio 12 d.). Europos aplinkos apsaugos biuras: ES gali neištesėti pažado dėl ekologiškos BŽŪP reformos (2011 m. spalio 12 d.). Europos visuomenės sveikatos ir žemės ūkio konsorciumas: BŽŪP artėjant 2020 m. – teisės aktų paketas nėra pakankamas (2011 m. spalio 12 d.). Eurogrupė už gyvūnus: Peržiūrėtuose pasiūlymuose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos neatsižvelgiama į gyvūnų gerovę (2011 m. spalio 12 d.). Europos NVO konfederacija pagalbai ir vystymuisi (Concord): BŽŪP pasiūlymai neatitinka plėtros įsipareigojimų – Europos plėtros NVO reakcija (2011 m. spalio 12 d.). Straipsniai spaudoje EurActiv Čekijos Respublika: Reforma zemědělské politiky čelí v EU kritice. EurActiv.com inf. Platinant, skelbiant, cituojant svetainėje publikuojamus EurActiv straipsnius nuoroda į www.EurActiv.lt būtina. |