Per šį testavimą nustatyta, kad ne visose valstybėse narėse taikomi visi Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENOS) rekomenduojami saugos standartai ir diegiama visa tarptautinė geroji patirtis. Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos rekomendacijos, ir kartu pasiūlys teisinių priemonių, kaip dar labiau padidinti branduolinę saugą Europoje.

Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris sakė: „Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atskleidė, kuo mes stiprūs ir ką reikėtų patobulinti. Testavimas buvo nuodugnus ir sėkmingas. Apskritai padėtis yra patenkinama, tačiau būtina siekti daugiau. Visos suinteresuotosios institucijos turi bendradarbiauti ir užtikrinti, kad kiekvienoje Europos branduolinėje elektrinėje būtų laikomasi aukščiausių saugos standartų. Tai būtina padaryti dėl mūsų visų saugumo.“

Po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ne tik pateikta įvairių rekomendacijų dėl techninio elektrinių tobulinimo, bet ir nustatyta, kad tarptautiniai standartai ir metodai įdiegti ne visose branduolinėse elektrinėse. Be to, reikia pasimokyti iš Fukušimos nelaimės. Dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra:

• Žemės drebėjimų ir potvynių rizika. Iš 145 tikrintų reaktorių 54 reaktoriams netaikomi žemės drebėjimų rizikos skaičiavimo standartai, o 62 reaktoriams – potvynių rizikos skaičiavimo standartai. Rizikos skaičiavimas turėtų būti pagrįstas 10 000 metų laikotarpiu, o ne kartais naudojamais daug trumpesniais laikotarpiais.
•  Vietoje įrengtos seisminės priemonės. Kiekvienoje branduolinėje elektrinėje turėtų būti įrengtos galimų žemės drebėjimų matavimo ir įspėjimo apie juos priemonės. Šios priemonės turėtų būti įrengtos arba patobulintos 121 reaktoriuje.
• Filtruojamosios apgaubo slėgio mažinimo sistemos. Tokios sistemos turėtų padėti avarijos atveju saugiai sumažinti slėgį reaktoriaus apgaubo viduje. 32 reaktoriuose tokios sistemos dar neįrengtos.
• Didelių avarijų likvidavimo įranga. Tokia įranga turėtų būti laikoma net nuo didžiausių sugriovimų apsaugotose vietose, iš kurių tą įrangą būtų galima greitai paimti. Tokių sąlygų dar nėra sudaryta 81 ES reaktoriuje.
• Avarijų atvejais naudotina atsarginė valdymo patalpa. Tokia patalpa reikalinga tuo atveju, kai pagrindinė valdymo patalpa avarijos atveju tampa neprieinama. Tokia patalpa dar neįrengta 24 reaktoriuose.

Tolesnės priemonės

Nacionalinės reguliavimo institucijos parengs nacionalinius veiksmų planus su įgyvendinimo tvarkaraščiais, ir jie bus paskelbti iki 2012 m. pabaigos. 2013 m. pradžioje bus atliktas veiksmų planų tarpusavio vertinimas, siekiant įsitikinti, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijos nuosekliai ir skaidriai įgyvendinamos visoje Europoje. 2014 m. birželio mėn. Komisija, visapusiškai bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, ketina pateikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą.

Komisija ne tik pateikė konkrečių techninių išvadų ir rekomendacijų – ji dar peržiūrėjo dabartinę teisinę Europos branduolinės saugos sistemą ir 2013 m. pradžioje pristatys peržiūrėtą dabartinę branduolinės saugos direktyvą. Siūlomi pakeitimai daugiausia bus susiję su saugos reikalavimais, branduolinio sektoriaus reguliavimo institucijų vaidmeniu ir įgaliojimais, skaidrumu ir stebėsena.

Vėliau bus pateikta papildomų pasiūlymų dėl branduolinio draudimo ir atsakomybės, taip pat dėl didžiausių leistinų maisto ir pašarų radiacinės taršos normų. Per testavimą nepalankiausiomis sąlygomis taip pat išaiškėjo, kad būtina imtis papildomų veiksmų branduolinio saugumo srityje (piktavališkų veiksmų prevencijos), už kurią pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms.

Pagrindiniai faktai

Po Fukušimos avarijos 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino atlikti visapusiškus ir skaidrius rizikos ir saugos vertinimus visose ES branduolinėse elektrinėse.

Pagrindinis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslas buvo įvertinti branduolinių elektrinių saugą ir patvarumą ekstremalių gamtos reiškinių atveju. Tai visų pirma potvyniai ir žemės drebėjimai. Abu scenarijai vertinti tuo pačiu metu. Per testavimą taip pat atsižvelgta į orlaivių katastrofas, nes jų poveikis toks pat kaip cunamių ir žemės drebėjimų, t. y. dėl jų nustoja veikti įprastos saugos ir aušinimo funkcijos.

Šį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis sudarė trys etapai. Per pirmąjį etapą branduolinės elektrinės operatoriai atliko įsivertinimą, o per antrąjį etapą nacionalinės reguliavimo institucijos įvertino šiuos įsivertinimus ir paruošė nacionalines ataskaitas. Per trečiąjį etapą šias ataskaitas analizavo tarptautinės grupės – buvo atliekamas tarpusavio vertinimas, kurį organizavo Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė. Be to, tarpusavio vertinimo grupės apsilankė branduolinėse elektrinėse. Testavime nepalankiausiomis sąlygomis visateisiškai dalyvavo 17 šalių (visos 14 ES šalių, kuriose šiuo metu eksploatuojamos branduolinės elektrinės; Lietuva, kurios branduolinės elektrinės eksploatavimas dabar nutraukiamas; taip pat Ukraina ir Šveicarija).

http://ec.europa.eu/energy/nuclear/safety/stress_tests_en.htm

MEMO/12/731