„Europos aukštojo mokslo erdvėje pasiekta akivaizdžios pažangos vienodinant skirtingų šalių sistemas. Tačiau reikia padaryti daugiau. Kovojant su krize aukštasis mokslas turėtų būti mūsų dėmesio centre, kad jaunimui suteiktume daugiau galimybių, – kalbėjo Komisijos narė. –  Europa privalo imtis reformų, kurios išlaisvintų visą potencialą, padėsiantį mums aktyviai kurti ateitį. Mūsų siekis – visapusiškai veikianti Europos aukštojo mokslo erdvė, kurioje įgyjamas geriausias išsilavinimas ir išugdoma darbo rinkoje pritaikomų įgūdžių, skatinamos inovacijos ir užtikrinamas tinkamas kvalifikacijos pripažinimas.

Jei neužtikrinsime pakankamo aukštojo mokslo finansavimo, kuriuo būtų daromas ilgalaikis poveikis ekonominei gerovei ir socialinei pažangai, šių tikslų pasiekti nepavyks.“

Bukarešte balandžio 26–27 d. susitikę 47 Europos šalių[1] švietimo ministrai tarsis, kokių reformų reikėtų imtis, kad būtų sukurta moderni ir atvira Europos aukštojo mokslo erdvė. Atsižvelgdami į krizę ir jos socialinį poveikį, ministrai sutaria, kad reikia sutelkti dėmesį į kol kas per mažai išnaudojamą aukštojo mokslo potencialą prisidėti prie ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo. Europos Komisija tai pabrėžė ir 2011 m. rugsėjo mėn. priimtoje „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkėje“ (žr. IP/11/1043).

Šiandien skelbiama ir Bolonijos proceso reformų įgyvendinimo pažangos ataskaita.

Pagrindiniai faktai

Ministrų konferencija

Ministrų konferencijoje bus nustatyti Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančių šalių kito Bolonijos proceso įgyvendinimo etapo (2012–2015 m.) prioritetai. Ministrai priims Bolonijos judumo strategiją, pagal kurią siekiama, kad iki 2020 m. 20 proc. Europos aukštųjų mokyklų absolventų dalį mokymosi laiko būtų studijavę užsienyje. Toks yra 2011 m. lapkričio mėn. nustatytas Europos judumo aukštojo mokslo srityje lyginamasis standartas.

Konferencija vyks drauge su Bolonijos politiniu forumu, kuriame dalyvauja ir Europos aukštojo mokslo erdvei nepriklausančios šalys. Tai rodo, kad Bolonijos reformomis domisi viso pasaulio šalys.

Bolonijos procesas

Bolonijos procesu siekiama sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę, kurioje studentai galėtų rinktis iš daugelio skaidrių ir kokybiškų studijų programų ir kurioje būtų užtikrinamos sklandžios studijų pripažinimo procedūros.

1999 m. pradėtas Bolonijos procesas, kuriame savanoriškai dalyvaujančios Europos šalys tariasi dėl aukštojo mokslo reformų ir jas įgyvendina, – sėkmingo Europos masto bendradarbiavimo pavyzdys. Nuveikta labai daug. Ši pažanga būtų neįmanoma, jei veikla būtų vykdoma tik nacionaliniu lygmeniu. Europos Komisija – aktyvi Bolonijos proceso, kuriame dalyvauja 47 šalys, dalyvė.

Pagrindinės Bolonijos proceso reformos buvo susijusios su tripakope (bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros) studijų sistema, kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos pripažinimu ir studijų laikotarpiais.

Bolonijos studijų pakopų sistemai iš esmės pritariama: trijuose ketvirtadaliuose Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančių šalių 70–90 proc. studentų studijuoja pagal Bolonijos pakopų sistemą atitinkančias programas.

Bendradarbiaujant su Europos Komisija parengtoje naujausioje Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaitoje, kuri bus pateikta ministrams Bukarešte, daroma išvada, kad visose šalyse įvyko reikšmingų pokyčių, padėjusių plėtoti Europos aukštojo mokslo erdvę. Vis dėlto pažanga nėra tolygi, viešosios išlaidos aukštajam mokslui mažėja, tebelieka daug spręstinų praktinių problemų. Pernelyg daug studentų studijų nebaigia arba baigia neįgiję darbo rinkoje reikalaujamų įgūdžių. Kai kuriose šalyse vis dar patiriama kitoje šalyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo sunkumų, o institucijoms nepavyksta pereiti prie į studentus orientuoto mokymo, t. y. prie studentų reikmėms pritaikytų studijų programų, kuriose numatoma, ką programos pabaigoje studentai turėtų būti išmokę ir turėtų sugebėti daryti (mokymosi rezultatų koncepcija). Apskritai galima teigti, kad aukštojo mokslo potencialas skatinti ekonomikos augimą nėra išnaudojamas. 

Įgyvendinant Bolonijos procesą sukurta įvairių priemonių, kuriomis skatinama pereiti prie labiau į studentus orientuoto mokymo sistemų. Pagal Europos kreditų perkėlimo sistemą, remiantis studentų darbo krūviu, pritaikytu siekti konkrečių mokymosi rezultatų, mokymosi kreditų skiriama kiekvienai studijų programos daliai. Taip studentams lengviau kaupti pagal skirtingas programas gautus kreditus ir supaprastinamas studijų užsienyje pripažinimas grįžus į gimtąją aukštąją mokyklą. Prie diplomo pridedamame Diplomo priede pateikiamas standartizuotas baigtų studijų aprašas, iš kurio lengviau suprasti, kokius dalykus asmuo studijavo, kad ir kokioje šalyje diplomas gautas.

Šiomis priemonėmis naudojamasi vis plačiau ir aktyviau, tačiau ne visada sistemingai; nepašalinti kai kurie trūkumai. Kvalifikacijos pripažinimo srityje taip pat yra problemų. Nepaisant to, kad Lisabonos konvenciją dėl pripažinimo ratifikavo visos dalyvaujančios šalys, dar daug iš jų nepavyko užtikrinti institucinių pripažinimo procedūrų atitikties Konvencijos reikalavimams.

Tolesnės veiklos, susijusios su Bolonijos procesu, darbo grupė

Europos Komisija yra Bolonijos proceso darbo grupės ir kitų susijusių darbo grupių narė, remianti Bolonijos sekretoriatą ir Bolonijos proceso ekspertų tinklą bei prisidedanti prie ministrų posėdžių, įvairių ataskaitų, konferencijų ir seminarų finansavimo. Daugelio Bolonijos proceso priemonių (pavyzdžiui, Europos kreditų perkėlimo sistemos) ištakos – Komisijos studentų mainų programa „Erasmus“. Komisija taip pat rėmė Bolonijos reformų įgyvendinimo pažangos ataskaitą, kurią specialiai ministrų konferencijai rengė „Eurydice“, Eurostatas ir „Eurostudent“.

Komisijos aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkėje nustatytos penkios pagrindinės reformų sritys: didinti absolventų skaičių, kad iki 2020 m. būtų pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas – 40 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių piliečių; gerinti kokybę ir užtikrinti, kad aukštasis mokslas geriau atitiktų darbo rinkos ir socialines reikmes; užtikrinti kokybiškesnį studentų judumą; integruoti aukštąjį mokslą į vadinamąjį žinių trikampį (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos); gerinti valdymą ir finansavimą. Bolonijos procesas ir Komisijos aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkė papildo vienas kitą.  

Komisija taip pat remia intensyvesnius mainus tarp Europos aukštojo mokslo erdvės valstybių ir kitų pasaulio šalių. Ji dalyvavo steigiant Bolonijos politinį forumą, kuriame Europos aukštojo mokslo erdvės ministrai drauge su partneriais iš kitų šalių diskutuoja aukštojo mokslo klausimais. Šis forumas vyksta drauge su Bolonijos ministrų konferencija.  

ES taip pat remia pajėgumų didinimo priemones, kuriomis modernizuojamos 27 kaimyninių šalių aukštojo mokslo sistemos, kad geriau atitiktų Bolonijos reikalavimus. Pagal programą „Tempus“, kurios dabartinis metinis biudžetas – apie 90 mln. EUR, nuo 1990 m. finansuota 4 000 bendradarbiavimo projektų, kuriuose dalyvavo per 2 000 universitetų iš ES ir jos šalių partnerių. Įgyvendinant pavyzdinę ES pasaulinio akademinio bendradarbiavimo programą „Erasmus Mundus“ teikiamos stipendijos bet kurios pasaulio šalies studentams, norintiems studijuoti pagal bendras magistrantūros ar doktorantūros programas.

Daugiau informacijos

Daugiau apie Bolonijos procesą: http://www.ehea.info/

Daugiau apie Modernizavimo darbotvarkę:

http://ec.europa.eu/education/higher-education/agenda_en.htm#doc

Androullos Vassiliou svetainė

Twitter: @VassiliouEU