Renginio organizatorė Šalčininkų Europos informacijos vadovė Elena Pumputienė pabrėžė, kad šiuo metu didžioji dalis net aktyvių Lietuvos piliečių nežino apie vystomąjį bendradarbiavimą ir tad šių žinių plėtojimas neformalių diskusijų būdu yra labai svarbus.

„Nepaprastai trūksta suvokimo, kad ir pačios Lietuvos ekonominė, politinė raida yra susijusi su situacija kaimyniniuose ES regionuose,“ – teigė E. Pumputienė.

Savo pranešimą Edita Mildažytė pradėjo pasakojimu apie Lietuvos sąsajas su Rytais. Pasakodama apie Liudviką Sniadeckytę, kuri ieškoti mylimojo kapo iškeliavo į Stambulą ir priėmė islamą ir apie pirmąjį lietuvių kilmės ambasadorių Afganistane Joną Vitkevičių, Edita Mildažytė priartėjo prie labai svarbios – skurdo temos Rytuose. Buvo pristatyta filmuotą medžiagą apie Gruzijos pabėgėlių centrus ir apie 2010-ųjų metų paramos Gruzijos karo pabėgėlių vaikams akciją „Lietuva-Gruzija. Viena širdis",  kurios metu Lietuvos gyventojai surinko apie 250 tūkst. Lt Gruzijos pabėgėlių vaikams.

Edita pasakojo vienos mergaitės pabėgėlės istoriją. „Ir ji ne laikraščiuose aprašyta – tikra, – priduria. – Toji mergina 1993–iaisiais į pabėgėlių stovyklą iš karo atėjo per kalnus, basa. Jos senelis kelionės neištvėrė, aukštai kalnuose mirė, pristigęs deguonies. Dabar kartais su draugais ji žaidžia žaidimą – skambina senais telefono numeriais. Atsiliepia svetimi žmonės ir liepia daugiau neskambinti. „Aš suprantu, – ji man sako. – Kad tie žmonės miega mūsų lovose, valgo iš mūsų indų ir naudojasi mūsų telefonu.“ Argi tai nėra tautos tragedija?“

Diskusijos dalyviai turėjo galimybę pasikeisti nuomonėmis apie vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą ir jų svarbą.  Tema napaliko abejingų. „Eidama į diskusiją buvau nusiteikusi gana skeptiškai, – teigė viena iš dalyvių, – tačiau, pamačius Gruzijos pabėgėlių gyvenimą, visiškai pakeičiau savo nuomonę.“