Europe_Direct_Logo
      youtube | |   svetaines_medis

Partneriai:


Titulinis > Naujienos > GLOBALI_EUROPA > Vizų politika paskatins ekonomikos augimą Europos Sąjungoje
Globali Europa
2012-11-07
Vizų politika paskatins ekonomikos augimą Europos Sąjungoje

Šiandien priimtame strateginiame komunikate Komisija nagrinėja bendrosios vizų politikos įgyvendinimo ir plėtros galimybes, kurios, supaprastinus ES apsilankyti pageidaujantiems trečiųjų šalių piliečiams taikomą kelionės tvarką, galėtų paskatinti ES ekonomikos augimą.

Turizmo sektorius, kuriame 2011 m. dirbo 18,8 mln. darbuotojų, yra tapęs vienu didžiausių Europos Sąjungoje darbo vietų kūrimo šaltinių ir pagrindine ekonomikos augimo ir plėtros varomąja jėga. 2011 m. į ES atvykę turistai išleido 330,44 mlrd. EUR. Naujausi skaičiavimai rodo, kad 2022 m. šio sektoriaus užimtumas išaugs iki 20,4 mln. darbo vietų, o pajamos – iki 427,31 mlrd. EUR.

Jeigu būtų išnaudotos visos galiojančių vizų išdavimo taisyklių taikymo galimybės, turistų, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, laikančių ES patrauklia kelionės tikslo šalimi, būtų dar daugiau, o tai skatintų aktyviau plėtoti ekonominę veiklą ir kurti darbo vietas ES. Turizmas neabejotinai daro didžiulę įtaką visai ekonomikai, nes duoda pajamų visiems, kas rūpinasi turistų apgyvendinimu, maitinimu, vežimu, pramogomis, apsipirkimu ir t. t.

„Ekonomikos augimas sulėtėjo, todėl turėtume stengtis į Europą prisivilioti daugiau turistų, drauge užtikrindami ir ES sienų saugumą, – sakė už teisingumą ir vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström. – Jeigu saugumo rizikos nekeliantiems teisėtiems keliautojams sudarytume lengvesnes sąlygas atvykti į Europą, tik sustiprintume ES, kaip populiariausio kelionės tikslo, įvaizdį, o to mūsų ekonomikai dabar labiausiai ir reikia.“

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Ir turizmas, ir kelionių sąlygų palengvinimas visuomet buvo mano prioritetų sąrašo pradžioje. Labai džiugu, kad puikus Komisijos narės C. Malmström ir mano tarnybų bendradarbiavimas duoda naudos. Šį komunikatą laikau įrodymu, kad Komisija oficialiai pripažino, kaip svarbu priimant sprendimus dėl vizų politikos atsižvelgti į ekonominius interesus.“

Statistika rodo, kad pastaraisiais metais buvo išduotų vizų skaičius gerokai padidėjo, o neišduotų išliko nedidelis. 2011 m. Indijoje išduota maždaug 460 000 Šengeno vizų; 2007 m. jų buvo išduota 340 000. Kinijoje išduotų vizų skaičius taip pat gerokai išaugo – nuo 560 000 2008 m. iki 1 026 000 2011 m. Rusijoje 2011 m. išduota maždaug 5 152 000 vizų, o 2007 m. – tik 3 500 000.

Vis dėlto galima nuveikti dar daugiau, kad turistų iš šių šalių srautas padidėtų, nes šių valstybių piliečių galimybės keliauti yra didžiulės, o perkamoji galia didėja.


Kelionės sąlygų supaprastinimas

Galiojančios vizų išdavimo taisyklės jau dabar yra gerokai supaprastintos, o daugelį kliūčių valstybių narių konsulinės įstaigos galėtų pašalinti tinkamai taikydamos ES vizų kodeksą. Visų pirma konsulinės įstaigos turėtų laikytis 15 dienų termino, per kurį turi būti surengtas susitikimas su vizos prašytoju, 15 dienų termino, per kurį turi būti priimamas sprendimas dėl vizos išdavimo; be to, konsulinės įstaigos turėtų pasirūpinti, kad netrūktų anketų valstybės, į kurią pageidaujama atvykti, kalba, ir apsvarstyti galimybę išduoti daugkartines vizas.

Ilgainiui būtų galima apsvarstyti ir galimybę pakeisti galiojančias taisykles, įskaitant:

  • tvarkos supaprastinimą ir procedūrų sutrumpinimą (visų etapų, įskaitant tarpininkų (kelionės agentūrų) prašymų išduoti vizas pateikimą ir išankstines konsultacijas, persvarstymą);
  • prašymų išduoti vizas tvarkyti kompetentingos konsulinės įstaigos apibrėžties patikslinimą;
  • prašymo anketos supaprastinimą;
  • prašymą pagrindžiančių reikalavimų supaprastinimą (išaiškinimą);
  • atleidimo nuo mokesčio už vizą taisyklių išaiškinimą;
  • daugkartinių vizų išdavimo taisyklių išaiškinimą;
  • konsulinių įstaigų veiklos ir bendradarbiavimo gerinimą, pvz., persvarstant bendrų prašymų išduoti vizas priėmimo centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, supaprastinant šių centrų steigimo ir veiklos tvarką;
  • vietos lygmens bendradarbiavimo Šengeno klausimais tobulinimą (vizų išdavimo praktikos Šengeno šalyse suvienodinimą), kad jis būtų dar efektyvesnis.

Be to, reikėtų atsižvelgti ir į technologijų plėtrą. Pavyzdžiui, Komisija netrukus pateiks teisės aktų dėl pažangiai valdomų sienų pasiūlymų (žr. 2011 m. pranešimą IP/11/1234 ir MEMO/11/728), kuriais siekiama užtikrinti veiksmingesnį keleivių srautų prie ES išorės sienų valdymą.

Daugiau informacijos pateikta MEMO/12/838.

Naudingos nuorodos

Europos Komisijos narės Cecilios Malmström svetainė ir Twitter paskyra.

Vidaus reikalų generalinio direktorato svetainė ir Twitter paskyra.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Antonio Tajani svetainė ir Twitter paskyra.

Įmonių ir pramonės generalinio direktorato svetainė (turizmas).


Europos Komisijos inf.


EurActiv.lt leidėjas: Europos informacijos centrai visoje Lietuvoje



Lietuvos pirmininkavimas

Vystomasis bendradarbiavimas – nuo paramos iki partnerystės

Cyprus Presidency of the Council of the EU

Danija_pirm



Jūsų teisės - Jūsų ateitis

Jūsų Europa

„Europrotų“ turnyras Lietuvoje

Europos Savanorystės maratonas

Europos savanorystės maratonas 2011: nugalėtojai

zinau-viska




EuroBlogas

Europos komisijos atstovybė Lietuvoje

es_isidarbinimas

YE

Integracija

ed_phone