Santrauka

Informacijos ir telekomunikacijų technologijos (ITT) vis labiau plinta kasdieniniame gyvenime, nes kompanijos ir vartotojai reikalauja vis greitesnės informacijos ir internetinių sistemų.

Tai sukėlė naują problemą – pačių ITT ekologinės pusiausvyros išlaikymas kelia vis daugiau rūpesčių, nes sektoriaus tarša darosi panaši į išmetimus aviacijos sektoriuje, kurie reglamentuojami ES lygmeniu.

Jei nebus imtasi jokių priemonių, pagal pasaulyje pirmaujančių ITT kompanijų konsorciumo „Global e-Sustainability Initiative“ (GeSI) ataskaitą, numatoma, kad ITT sektoriaus anglies dioksido išmetimai išaugs nuo 530 milijonų tonų CO2 ekvivalento 2002 m. iki 1,43 milijardo – 2020 m.

Kartu ataskaitoje pabrėžiama, kad ITT kompanijos gali ir skatinti taupyti energiją transporto, pramonės ir statybos sektoriuose, nes juose potencialiai įmanoma sumažinti anglies emisijas iki 15% 2020 m. Tą patvirtino Europos Komisija, atlikusi tyrimus, kurie parodė, jog pagal ES septynerių metų tyrimų programą „Horizon 2020“ ITT turėtų išaugti 46%.

ITT kompanijos savanoriškai ėmėsi priemonių, kad sumažintų išmetimų kiekį ir energijos sąnaudas.

Pagrindinis klausimas, kurį sau kelia politikos kūrėjai, – ar pakanka savanoriškų priemonių, ar pramonei reikia specialių įstatymų.

Klausimai

Savanoriškų veiksmų gali ir nepakakti

Iki šiol ITT savanoriškai rengė iniciatyvas, siekdamos sumažinti anglies kiekį, kad išsaugotų savo įvaizdį – kaip bendrųjų socialinės atsakomybės programų dalį, pažymi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Pirmaujančios ITT kompanijos savanoriškai įsipareigojo smarkiai sumažinti CO2 išmetimus, o „BT“ pareiškė, kad jos tikslas – sumažinti 80%, „Vodafone“ – 50%, o „Nokia Siemens“ – 49%.

“Tačiau niekas nežino būdo, kaip apskaičiuoti energijos sąnaudas”, EurActiv‘ui pareiškė pramonės ekspertas, pageidavęs likti nežinomas.

Europos Komisija pirmoji paskatino ITT pramonę siekti anglies išmetimų mažinimo tikslų. 2009 m. ji paskelbė rekomendaciją dėl sektoriaus mobilizacijos, ji skatino pereiti prie saikingai CO2 išskiriančios ekonomikos. Dokumente buvo pateiktas raginimas ITT sektoriui nustatyti tikslus iki 2011 m. siekiant sumažinti energijos sąnaudas daugiau nei 20% 2015 m. Buvo stebima kiekvienų metų pažanga.

Dabar Europos Komisija klausia, ar šito pakanka. „Ar paliksime reguliavimą pačiai pramonei, ar reguliuos Komisija?“ – klausė Europos Komisijos ITT ekologinės pusiausvyros skyriaus vadovė Kolet Malouni (Colette Maloney).

2013 m. ES vadovybė planuoja sukurti darbo grupę, kuri nagrinės, ar esama poreikio reguliuoti visą ITT sektoriaus veiklą pagal poveikį aplinkai.

Tai privertė didžiuosius sektoriaus dalyvius skambinti pavojaus varpais. Nors jie iš esmės remia visos ES reglamentuojančią sistemą ir tikslus, jie teigia, jog „pernelyg komandinės priemonės siekiant tikslų“ gali pakenkti Europai konkurencinėje kovoje su Azija ir JAV.

Politikos kūrėjai tvirtina, kad jie supranta iššūkius, tačiau panašu, jog linkę manyti, kad tam tikra reglamentuojamoji sistema yra būtina. „Tai reikštų negriežtą, gal nelabai griežtą reglamentavimą; šiuo metu vyksta diskusijos, kaip rasti pusiausvyrą“, teigė Komisijos Energetikos departamento generalinis direktorius Filipas Lou (Philip Lowe).

Sertifikavimo ir audito schemos

Faktiškai jau kuris laikas ITT sektoriaus anglies išmetimų pėdsakai stebimi.

Viena iš pirmųjų Komisijos iniciatyvų buvo sukurti ES sertifikavimo sistemą – Ekologinės vadybos ir audito schemą (EMAS), – ji pradėjo veikti 2001 m. ir jau du sykius buvo pertvarkyta.

Schema taikoma savanoriškai, tačiau daugelis kompanijų sutiko joje dalyvauti, siekdamos gauti Europos Komisijos audito institucijos žaliąjį pažymėjimą.

EMAS naudojama kaip vadybos priemonė kompanijoms ir kitoms organizacijoms jas vertinant, taip pat teikiant ataskaitas ir gerinant jų poveikio aplinkai veiklą. Ji taip pat yra viena iš „žaliojo audito“ priemonių, dažniausiai taikomų ITT sektoriuje. Pramonės įmonių, kurios taiko EMAS, nuo 2004 m. padvigubėjo, nuo 3 901 iki 8 174 – 2012 m. Audito schemą taikančių organizacijų skaičius taip pat išaugo, nors ne taip stipriai, nuo 3 055 – 2004 m. iki 4 581 – 2012 m.

Jei įvertinimas būna teigiamas, kompanijos su pasididžiavimu gali demonstruoti gautą pažymėjimą vartotojams rinkodaros ir reklamos priemonėse.

Aukštos pozicijos pagal efektyvaus energijos vartojimo indeksus taip pat padeda organizacijoms įsitvirtinti tarp pramonės lyderių ir tokiu būdu įgyti klientų pagarbą.

„Mes valdome savo įmonę ekologinę pusiausvyrą išlaikančiu būdu. Nusprendėme, kad nepradėsime kito projekto ar programos, bet parengsime naują ekologinės pusiausvyros strategiją ir ją įtrauksime į savo verslo strategiją. Tai yra būdas, kaip tobulinti veiklą ir išsikovoti klientų pasitikėjimą“, tvirtino pasaulyje garsios kompiuterių kompanijos „SAP“ žaliojo IT padalinio viceprezidentas Matijas Giotleris (Matthias Göttler).

2010 m. pagal Dou Džonso ekologiškumo indeksą „SAP“ užėmė pirmąją vietą pagal paskutinių ketverių metų rezultatus.

„Bendraudami su savo klientais jaučiame, jog jie tiki, kad mes galime jiems padėti. Tai yra esminis momentas: jei norite padėti visuomenei ar įmonėms, turite rodyti pavyzdį“, sakė M.Giotleris.

Galimybė mažinti išmetimus

ITT taip pat yra sprendimo dalis, kaip pereiti prie saikingai akmens anglis naudojančios ekonomikos.

 „McKinsley“ konsultacinės firmos skaičiavimai rodo, kad išmaniosios įrangos ir prietaisų plitimas iki 2020 m. galėtų sumažinti pasaulinius CO2 išmetimus 15%.

„ITT – tai akmens anglių nenaudojančios visuomenės užuomazga“, sakė „Hitachi“ Europos grupės pirmininkas ir direktorius Stefanas Gomersolas (Stephen Gomersall), kalbėdamas išmaniosios energetikos ir ekologiškų ITT konferencijoje. „IT komponentas yra tokių sprendimų pagrindas“, teigė jis.

ITT sprendimai apima:

*          jungiklius, jutiklius, šiluminius siurblius, duomenų tarnybines stotis, programinės įrangos ir valdymo sistemas, išmaniąsias matavimo sistemas, geležinkelių valdymo sistemas – pastaroji pasižymi dvigubu poveikiu, nes vienu metu gali būti naudojama ir automobilių, ir geležinkelio transporte;

*          išmaniųjų elektros tinklų lanksčiąsias valdymo ir kontrolės sistemas, nuo kurių dabar priklauso daugelis „išmaniųjų“ technologijų;

*          įdiegtus energijos taupymo sprendimus gamybos procesuose, kurie, kaip labiausiai energijos stokojantys verslai, sudaro apie 30% Europos pagrindinių energijos sąnaudų.

2009 m. Europos Komisijos paskelbtoje studijoje „ITT ir energetikos efektyvumas – Gamybos pavyzdys“ buvo pateiktas rekomendacijų, kaip plėtoti ITT veiklą 2009–2015 m., sąrašas ir ITT gamybos tyrimų ir plėtros poreikių 2015–2020 m. santrauka. Ataskaitoje teigiama, kad pagrįstai galima tikėtis, jog pramonės procesuose sąnaudas galima sumažinti iki 65%.

„Tikimasi, jog siūlomos priemonės leis atsisakyti gamyboje dominuojančios ekonominės nuostatos, kad „maksimalią naudą pasieksime su minimalia kapitalo investicija“, ir pereiti prie ekologiškesnės nuostatos, kad „maksimalią pridėtinę vertę galima gauti minimaliais ištekliais“, rašoma studijoje.

ITT taip pat labai svarbios miestams pereinant prie taupesnio energijos vartojimo. Tai galima pasiekti statant energiją taupančius pastatus, tobulinant transportą, gerinant gatvių apšvietimą ir su jais susijusius gaminius. Tačiau iššūkis yra  statant išmaniuosius miestus integruoti ITT į elektros energijos skirstomuosius tinklus. Šiuo metu tokia integracija tebėra silpna, o dabartinė energijos skirstomųjų tinklų infrastruktūra yra 50 metų senumo.

Miestai ES suvartoja 70% energijos, apie 1% viso regiono BVP tenka išlaidoms už grūstis.

Siekdama skatinti inovacijas, Komisija siūlo bendrai finansuoti išmaniųjų miestų projektus. Tiesą sakant, 2012 m. liepos 10 d. Europos Komisija paskelbė naują 365 milijonų eurų metinės inovacijos partnerystės schemą, turinčią padidinti „išmaniųjų“ technologijų plėtrą miestuose. 2013 m. miestų technologijų plėtrai numatoma iš ES fondų skirti 365 milijonus eurų.

Europos inovacijų grupė (EIP) konsultuos privatų verslą ir ES vykdomojo fondo energetikos, transporto ir ITT tyrimą, kaip įgyvendinti keletą patvirtintų projektų.

Tarp aptariamųjų projektų pavyzdžių minimi elektra varomi ir skaitmenines technologijas naudojantys autobusai, palydovinė technologija, skirta gerinti eismo srautus, išmaniųjų telefonų programos, skirtos rezervuoti alternatyvius degalus naudojančius nuomojamus automobilius, ir greitieji krovimo mechanizmai elektromobiliams.

Ekologinis dizainas

Nors ITT gali paskatinti energijos taupymą, elektros gaminių energijos sąnaudos jau senai traukia politikos kūrėjų dėmesį.

2005 m. priimta Ekologinio dizaino direktyva nustato kompiuterių, plaukų džiovintuvų, šaldytuvų, būstinės įrangos ir pan. kūrimo taisykles atsižvelgiant į energijos taupymą.

Kompiuterinės tarnybinės stotys drauge su duomenų saugojimo įranga ir kitomis keturiomis gaminių grupėmis dėl „reikšmingo“ energijos taupymo potencialo įeina į Komisijos ekologinio dizaino direktyvos „prioritetų sąrašą“. Komisija pareiškė, kad šių gaminių bendra energijos ekonomija 2030 m. turėtų siekti 1 157 TWh per metus – du kartus daugiau nei energijos metinės sąnaudos Švedijoje.

Ekologinio dizaino direktyvą papildė keletas kitų įstatymų ir sutarčių:

*          dvi savanoriškos sutartys dėl atkuriamosios įrangos ir sudėtingų elektroninių įrenginių, kurias pateikė pramonė ir patvirtino Europos Komisija. Ekologinio dizaino grupės vadovas Komisijos Energetikos direkcijoje Ismo Grionrosas-Saikala (Ismo Grönroos-Saikkala) pareiškė, kad iki 2020 m. jos leis sutaupyti apie 14 kWh, „o tai yra gana reikšminga“;

*          Energijos sąnaudų žymėjimo direktyva, leidžianti pramonei matuoti poveikio aplinkai pėdsakus. Šis įstatymas suteikia pramonei galimybę realizuoti savo gaminius, o vartotojams tai – priemonė palyginti elektros ir elektronikos prietaisų energijos taupymo efektyvumą;

*          „Energijos Žvaigždės“ savanoriška efektyvaus energijos taupymo programa, kuri, manoma, leis sutaupyti apie 30kWh iki 2020 m. „Energijos Žvaigždės“ programa skirta būstinių įrangai ir savanoriškoms sutartims tarp šalių ir gamintojų.

Duomenų centrai

Iki šio meto ES standartai daugiausia dėmesio skyrė kai kurioms vartojamosioms prekėms ar įrangai, kurios veikimą galima reglamentuoti pagal Ekologinio dizaino direktyvą.

Tačiau vis labiau plintant debesijos kompiuterijai duomenų centrų energijos sąnaudos taip pat pradėjo kelti susirūpinimą.

Europos Komisija paskelbė, kad apie 2014 m. pradės parengiamąją studiją, kurioje nagrinės, kokio pobūdžio reikalavimai būtų reikšmingiausi norint mažinti duomenų centrų energijos vartojimą.

„Privalome dirbti drauge su tarpininkais, nes vieni daug nepasieksime“, sakė I. Grionrosas-Saikala.

Didieji debesijos kompiuterijos dalyviai – „Microsoft“, „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ –  

vadovaujantys pramonei, pradėjo diskusiją apie duomenų centrų efektyvumą. „Microsoft“ įsipareigojo, kad iki 2012 m. liepos visi jos departamentai bus neutralūs dėl anglies pėdsako, o „Google“ rengia iniciatyvas, kaip sutaupyti kuo daugiau energijos pertvarkant energijos vadybą ir aušinimą duomenų centruose, kuriuose sumontuotos tarnybinės stotys.

19 000 eurų investicija į energijos taupymo projektą duoda 50 000 eurų pelno per metus, sakė „Google“. Tačiau duomenų centrų aušinimas nėra svarbiausias šių kompanijų prioritetas, jos mato, kad srovės perdirbimo efektyvumo didinimas turi didžiausią energijos taupymo potencialą.

Energiją taupantys pastatai

ITT kompanijos taip pat norėtų pademonstruoti savo „žaliąjį“ talentą, kurdamos ekologiškesnius pastatus.

Informacinėms technologijoms tenka lemiamas vaidmuo mėginant padidinti pastatų energijos efektyvumą. Pavyzdžiui, ITT yra pagrindinis išmaniųjų valdymo sistemų, naudojančių energiją taupančius šilumos siurblius ir motorus, komponentas. Belaidžiai jutikliai, taip pat naudojantys ITT detales ir automatiškai reguliuojantys apšvietimo sistemas, gali stipriai sumažinti elektros sąnaudas. Juos taip pat galima naudoti norint optimizuoti elektros ventiliaciją ir oro kondicionavimą.

Patys moderniausi pastatai netgi gali tapti galutiniais energijos gamintojais. „Esame tokioje padėtyje, kai ITT sujungimo ir perdavimo sprendimai gali paversti pastatus galutiniais atsinaujinančios energijos gamintojais“, sakė Pasaulinės e.ekologinės pusiausvyros iniciatyvos pirmininkas Luisas Nevesas (Luís Neves).

Vartotojo sąmoningumas

Tačiau dar daug reikia nuveikti, kad paskatintume vartotojus rinktis technologijas. Jungtinės Karalystės energetikos ir klimato pokyčių departamento užsakytas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė gyventojų nežino, jog esamų išmaniųjų skaitiklių.

Per  51% iš 2 396 sąskaitų už elektros energiją mokėtojų, kuriuos Britanijoje apklausė Ipsos Mori tyrimo grupė, tvirtino niekada negirdėję apie išmaniuosius skaitiklius. Tik vienas iš keturių sakė šį tą girdėjęs apie tokius skaitiklius. 24% buvo girdėję apie juos, bet nieko nežinantys, ir tik 2% tvirtino žinantys „gana daug“.

Tyrimas vyko tuo metu, kai buvo rengiami planai nuo 2014 m. iki 2019 m. išmaniuosius skaitiklius sumontuoti visuose 30-yje milijonų Britanijos namų ūkių.

Pozicijos

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga ES komisarė Neli Kros (NeelieKroes) mano, kad turėtų būti daugiau tarpusavio sąveikos tarp telekomunikacijų sektoriaus ir kitų ekonomikos sektorių, pavyzdžiui, energetikos ir vandens infrastruktūros, vadybos.

„Jei mums pavyktų užtikrinti lengvesnį patekimą prie išteklių, geresnį pakartotinį naudojimą ir skirstymą, tai sumažintų sparčiųjų plačiajuosčių tinklų kainas. Ir atminkite, kad be šių tinklų mes negalėsime pradėti statyti išmaniųjų skirstomųjų tinklų ar išmaniųjų miestų“, sakė N. Kros. Minėtą sąveiką ji įvardijo kaip „nepakeičiamą “ ir sakė, jog tie, kurie mąsto apie ateitį ir ją pripažįsta, ir bus „rytojaus nugalėtojai“. Pasirinkti stagnaciją mes neturime teisės, šį žodį turėtume išmesti iš savo žodyno“, pridūrė ji.

Europos Komisijos Energetikos departamento generalinis direktorius Filipas Lou (Philip Lowe) pabrėžė potencialią sąveiką tarp ITT ir energetikos sektorių ir kaip pavyzdį paminėjo užduoties nustatymo-vykdymo sistemas – išmaniuosius skaitiklius.

„Kiekvienos funkcionuojančios rinkos esminis dalykas yra informacija – laiku gauta informacija, tiesiogiai susijusi su sprendimais, kuriuos daro gamintojai ir vartotojai. Štai ši fundamentalioji sąveika turi būti tarp ITT sektoriaus ir energetikos sektoriaus“, sakė F.Lou. „Jei norime pasiekti saikingai anglis naudojančios ekonomikos tikslų, turime daug geriau naudoti esamą energiją – pagerinti tai bent 30-40%”, tvirtino jis.

“Žaliosios ITT darosi vis svarbesnės kompanijoms, tačiau pramonė privalo dirbti vieningiau, o tai yra iššūkis“, sakė Europos Komisijos ITT ekologinės pusiausvyros skyriaus vadovė Koletė Malouni (Colette Maloney). „Daugelis kompanijų buvo tyrimų, pritaikytų pramonėje, pradininkės, tačiau mums vis tiek reikia, kad reglamentavimas apimtų visą visuomenę“, pridūrė ji. „Mes šnekame apie išmaniuosius skirstomuosius tinklus ir išmaniuosius miestus, tačiau kaip mums iš tikrųjų pastatyti ekologinę pusiausvyrą išlaikančius išmaniuosius skirstomuosius tinklus ir ekologinę pusiausvyrą išlaikančius išmaniuosius miestus?“ – klausė K.Malouni. „Štai koks iššūkis yra mums šiandien.“

Kalbėdamas apie savanoriškas priemones, kurias jau naudoja informacijos ir telekomunikacijų kompanijos, norėdamos sumažinti anglies poveikio pėdsakus, Džonas Higinsas (John Higgins) iš ITT pramonės konsorciumo „Digital Europe“ pareiškė: „Mūsų pramonės dirbantiesiems iš tikro rūpi, kokį poveikį  aplinkai jie daro. Kadangi žmonės perka vis daugiau paslaugų, ne vien gaminių, pramonės pareiga yra padėti jas „tikslingiau“ pasirinkti“.

„Reikia, kad gamintojai keltų inovacines idėjas“, sakė Žanas-Filipas Vano (Jean-Philippe Vanot) iš „Orange“. Šnekėdamas apie Komisijos siekį ateityje mėginti reguliuoti ITT pramonę jis sakė: „Kad sunaudotume tiek energijos, kiek mums reikia, tokiu mastu, koks mums reikalingas, yra sunku. Mums reikia naujovių“.

„Hitachi“ Europos grupės pirmininkas ir direktorius Stefanas Gomersolas sakė, kad Europos ITT naujovės yra lemiamas veiksnys, jei Europa nori išsaugoti savo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. „ITT yra revoliucijos už saikingą akmens anglių naudojimą skatintoja“, teigė jis. „Tarptautinės kompanijos turi interesų investuoti Europoje, nes Europa išlieka standartų kūrėja, todėl sėkmė Europos rinkoje sustiprins mūsų pasaulinį verslą.“

Tačiau S. Gomersolas perspėjo, kad pernelyg didelis reguliavimas pakenks Europos konkurencingumui pasaulinėje rinkoje, kur Azija ir JAV siūlo vis daugiau naujovių. „ES geriau ne kurti įstatymus, o skatinti natūralią konkurenciją“, sakė S. Gomersolas. „Bet Europa negali į save žiūrėti kaip į atskirą salą“, pridūrė jis. „Azijoje vykdomi labai didelės apimties eksperimentai ir daromos milžiniškos investicijos, o Europos kompanijoms tose rinkose viską lemia gebėjimas konkuruoti.“

Mikaelis Bekas (Mickael Bäck) iš kompanijos „Ericsson“ sakė, kad konkurencija, o ne reguliavimas paskatino daugumą sprendimų, susijusių su efektyviu energijos naudojimu. „Efektyvus energijos naudojimas eina išvien su paslaugomis, kurių pageidauja mūsų vartotojai, sakė M. Bekas.

Tačiau tokiam požiūriui nepritaria NVO (nevyriausybinių organizacijų) bendruomenė. Eduardas Tulūzas (Edouard Toulouse) iš Europos aplinkos apsaugos piliečių organizacijos standartizacijos srityje teigė, kad tik reguliavimas privers pramonę reikšmingai keistis: „Jei jie žinos, kad bus reguliuojami, tai darys didesnį spaudimą [pramonei] atidžiau žvelgti į ekologiją“.

„Intel Corporation“ vyresnioji energijos politikos vadybininkė Kirsti Makdonald (Kirsty Macdonald) tvirtino, kad dedamos milžiniškos pastangos duomenų centrų veiksmingumui gerinti. „Mes daug padarėme, kad per ES duomenų centrų eksploatacijos kodeksą, ekologinius skirstomuosius tinklus ir aršią konkurenciją rinkoje padidintume duomenų centrų efektyvumą. Tai patvirtina Komisijos darbo plano studija.“

Europos vartotojų organizacija (BEUC) savo kritiką nukreipė į vėlavimus reglamentuoti naujus gaminius pagal  Ekologinio dizaino direktyvą. „Kitas pavyzdys, kaip Ekologinis dizainas nesugeba susidoroti su ITT gaminiais, yra kompiuteriai. Nors jie jau buvo įtraukti į 2005 m. laikinąjį gaminių sąrašą, pramonei sėkmingai pavyko užkirsti kelią, kad būtų patvirtinti privalomi reikalavimai. ITT pramonės pagal Ekologinio dizaino direktyvos 8 straipsnį sudaryti savanoriški susitarimai dėl atkūrimo įrangos ir TV dekoderių tėra tik daugybė nukėlimų vėlesniam laikui ir nuviliantis išimčių sąrašas.“

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Strategijos ir vertinimo paslaugų centro (CSES) studijoje apie Ekologinio dizaino direktyvos veiksmingumą sakoma: „Išteklių trūkumas Komisijoje, trukdantis jai dalyvauti įgyvendinimo procesuose, yra akivaizdi pagrindinė vilkinimo priežastis ir labai reikšmingas visos Ekologinio dizaino direktyvos sistemos suvaržymas. Palyginus matyti, kad darbuotojų skaičius JAV maždaug 10 kartų viršija pareigūnų skaičių Komisijoje. Netgi Kinijoje esama apie 70 personalui ir daugiau nei 40 gaminiui skirtų reglamentų. Panašiai skiriasi ir ištekliai, skiriami būtinoms studijoms“.

Tvarkaraštis

2006 m. balandis: patvirtinta Energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energijos paslaugų direktyva. Šalys narės pabrėžia savo siekį ITT energijos taupymo potencialą įtraukti į Nacionalinius energijos efektyvumo priemonių planus (NEEAPs);

2007 m. balandis: Šalys narės įsipareigojo iki 2020 m. 20% sumažinti ES energijos sąnaudas, palyginti su 2005 m. lygiu;

2008 m. balandžio 13 d.: Europos Komisijos komunikatas, pavadintas „Kreipimusi dėl informacijos ir ryšių technologijų keliamų energijos efektyvumo iššūkių“;

2009 m. spalio 9 d.: Europos Komisijos rekomendacija, kaip „mobilizuoti informacijos ir ryšių technologijas, kad būtų palengvintas perėjimas prie efektyviai energiją ir saikingai akmens anglis naudojančios ekonomikos“;

2010 m. rugpjūčio 26 d.: Europos Komisijos komunikatas „Europos skaitmeninė darbotvarkė“;

2012 m.  vasaris: Kompiuterinės tarnybinės stotys, kurios jau įrašytos į Europos Komisijos „prioritetų sąrašą“, drauge su duomenų laikymo įranga bei kitomis keturiomis gaminių grupėmis įtrauktos į Ekologinio dizaino direktyvos antrąjį darbo planą;

2014 m.: Komisija numato pradėti parengiamąsias studijas, skirtas reglamentuoti poveikio aplinkai pėdsakus ir duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumą;

Iki 2015 m.: numatoma, kad ITT sektorius energijos sąnaudas sumažins daugiau nei 20%.

Straipsnis publikuotas EurActiv.com tinklapyje, tekstas anglų kalba http://www.euractiv.com/energy-efficiency/greening-ict-linksdossier-514319